Šalių tarp Europos Sąjungos ir Rusijos likimas išlieka demokratinio pasaulio dėmesio centre. Nuo to, kaip klostysis tarp sovietų praeities ir europietiškos ateities įstrigusių tautų kelionė laisvojo pasaulio link, priklausys ir Rusijos ateitis. Tą dar kartą patvirtino Seime vykusi Parlamentinės demokratijos forumo surengta tarptautinė konferencija.

Didžiausias dėmesys pranešimuose ir diskusijose buvo skirtas Rytų Europos valstybėms ir jų problemoms, susijusioms su demokratija bei spaudos laisve. Konferencijoje dalyvavo Rusijos ir Baltarusijos opoziciniai politikai, Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos parlamentarai, tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su Rytų Europa, atstovai.

Amerikai dar rūpi Rytų Europa

Konferenciją pasveikinę Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pažadėjo, kad Lietuva niekada neatsuks nugaros pagalbos reikalaujančioms kai­myninėms valstybėms ir toliau skatins demokratijos plėtrą į Rytus. Sveikinimo žodį tarė ir žymiausias svečias, JAV Senato narys, buvęs kandidatas į JAV prezidento postą Johnas McCainas. Savo kalboje jis pabrėžė: „Jums gali pasirodyti, kad Amerika neskiria dėmesio Europai, ypač Vidurio ir Rytų Europai. Norėčiau pasakyti aiškiai – vertybės yra labai svarbios. Ne tik JAV prezidentas, bet ir Kongresas, ir visa tauta įsiparei­gojo ginti šias vertybes. Šie įsipareigojimai remiasi ne tik mūsų bendrais interesais, idėjomis ir vertybėmis, bet ir atsakomybe mūsų sąjungininkams.“

Buvusios Ukrainos ministrės pirmininkės Julijos Timošenko dukra Jev­henija Carr, negalėjusi dėl mamos sveikatos būklės atvykti į konferenciją, atsiuntė laišką, kuriame padėkojo konferencijos rengėjams už neabejingumą Ukrainos politiniams kaliniams: „Šiandien Ukrainoje politinės represijos pasiekė tokį lygį, kai yra žlugdomas ne tik oponentų politinis gyvenimas, bet ir pačių politinių kalinių likimas yra pavojuje. Mano mama jau 15 dienų badauja. Mes nenorime, kad Ukraina būtų izoliuota, tačiau norime, kad ši politinė krizė būtų išspręsta. Dėkoju už jūsų indėlį gelbėjant politinius kalinius ir mūsų šalį.“

skaityti toliau…

Baltarusijos opozicijos lyderis Andrejus Sanikovas triumfuodamas grįžo namo. Jį ir jo buvusį patikėtinį Dmitrijų Bondarenką diktatorius Aleksandras Lukašenka paleido iš kalėjimo, gavęs jų malonės prašymus. „Dabar turime siekti, kad būtų paleisti kiti politiniai kaliniai. Tai – svarbiausias dalykas“, – vos išėjęs iš kalėjimo pareiškė A.Sanikovas.

A.Lukašenka savo įkaitais laiko dar 15 politinių kalinių. Žymiausi jų – žmogaus teisių gynimo centro „Vesna“ vadovas Alesius Beliackis, buvę kandidatai į prezidentus N.Statkevičius ir A.Sanikovas, opozicijos kandidatų rinkimų kampanijų vadovai Pavelas Severinecas ir D.Bondarenka, politinis kalinys Sergejus Kovalenka, kuris protestuodamas ilgai badavo ir smarkiai susigadino sveikatą.

Politiniai kaliniai – režimo įkaitai

A.Lukašenkos įkaitai, arba „gyvoji prekė“, – tai ne tik buvę kandidatai į prezidento postą, opozicijos aktyvistai ir kiti žmonės, išdrįsę nepaklusti šalį valdančiojo režimo reikalavimams nurimti ir „gyventi teisingai“. Prekyba kaliniais – toli gražu ne naujas A.Lukašenkos metodas. Po 2006-ųjų rinkimų už protesto akcijų, pavadintų riaušėmis, rengimą irgi buvo areštuojami ir teisiami opoziciniai politikai, tarp kurių – tuometinis buvęs kandidatas į prezidento postą Aleksandras Kazulinas. 2008-aisiais A.Kazulinas buvo paleistas, kai JAV pritaikė ekonomines sankcijas įmonėms, finansiškai susijusioms su režimu. A.Lukašenkai Baltarusijos politiniai kaliniai yra vienas iš jo visagalybės ženklų – įkalindamas juos, jis įsivaizduoja esantis kiekvieno piliečio laisvės šeimininku, kuris gali ją atimti ar vėl dovanoti.

Jam labai svarbu ir tai, kad politiniai kaliniai yra jo režimo „gyvoji valiuta“. Po vieną paleisdamas kalinius A.Lukašenka tikisi gauti iš Europos finansinę paramą, lengvatinius kreditus, taip pat savo režimo teisėtumo pripažinimą. Vargu ar jis sutiktų paleisti visus kalinius vienu metu – tai būtų smūgis ir jo savigarbai, ir naudai, kurios jis tikisi.

skaityti toliau…

Kovo 15-ją Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) išplatino žinią apie savo sprendimą dėl Prancūzijos teismų veiksmų neleidžiant lesbiečių porai įsivaikinti vienos iš jų dukters. Anot teismo, draudimas paprastai arba dirbtinai apvaisinant įsivaikinti vaiką nenormalios seksualinės orientacijos poroms nėra diskriminacinis, nes jų nevaisingumas nėra patologija (sutrikimas).

Be kita ko, EŽTT pranešime teigiama, jog Europos šalys neprivalo įteisinti santuokos tarp tos pačios lyties asmenų. Tokiems atvejams, kada valstybė nori suteikti tam tikrą teisinę formą minėtoms poroms, yra civilinės partnerystės institutai.

Šis išaiškinimas tik pakartojo Europos Sąjungos (ES) teisėje užfiksuotus principus, jog nacionalinė valstybių narių valdžia gali pati apsispręsti dėl asmenų poros teisinių įsipareigojimų pobūdžio ir šeimos sudėties. Taigi Lietuvos Seimo narių grupė iniciavusi Konstitucijos pataisą, kuria norima apibrėžti santuokos ir šeimos statusą, nesikėsina pažeisti nei ES įstatymų, nei žmogaus teisių. Tai yra, priešingai negu nori įrodyti kai kurie ideologiškai suinteresuoti veikėjai.

Prieš keletą savaičių rašiau šia tema ir sulaukiau, kaip ir reikėjo tikėtis, nevienareikšmiškos reakcijos. Tad keletą pagrindinių vartotų argumentų derėtų aptarti atskirai.

Visų pirma, kas krito į akį skaitant žmonių atsiliepimus buvo tai, kad diskusijoje vartojamos pagrindinės sąvokos nėra tiksliai apibrėžiamos. Tarkime tokios kaip šeima, santuoka, valstybė ar valdžia. Dėl to, argumentacija praranda loginį nuoseklumą ir tampa neadekvati.

skaityti toliau…

Kovo 4-ąją vykusiuose „demokratiškuose“ prezidento rinkimuose Rusija išrinko dabartinį premjerą Vladimirą Putiną, kuris yra pasiruošęs konsoliduoti posovietinį regioną ir, iškėlęs Eurazijos sąjungos“ idėją, jame sustiprinti politinę bei ekonominę Rusijos įtaką.Taip pat dabartinis „Vieningosios Rusijos“ lyderis ketina aktyviai kovoti su „Vakarų blogiu“.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, verta persikelti į kitą pasaulio galios polį. Ką rinksis JAV? Jau šių metų rudenį vyks JAV prezidento rinkimai. Dabartinio Prezidento Baracko Obamos prezidentavimo laikotarpis JAV ir visame pasaulyje sukėlė daug polemikos ir kritikos. Vis dėlto Obama ruošiasi siekti antrosios kandencijos. Tuo metu vidiniai respublikonų kandidato rinkimai pasiekė įkarštį. Tad veikiausiai netrukus turėtų paaiškėti, kas taps Obamos varžovu.

Respublikonų partijos kadidatų tarpusavio kova vyksta itin inirtingai. Iš septynių rinkimines kampanijas pradėjusių kandidatų beliko keturi: Mittas Romney, Rickas Santorumas, Ronas Paulas bei Newtas Gingrichas. Paskutinieji du rinkimuose dalyvauja jau beveik tik formaliai – jų šansai vertinami labai kritiškai.

Kitokia situacija susiklostė buvusio Masačiusetso gubernatoriaus Romney ir anksčiau senatoriaus Pensilvanijoje pareigas ėjusio Santorumo fronte. Šiuo metu abu kandidatai yra stipriai išsiveržę į priekį. Nepaisant to, vis dar nežinia, kam teks garbė varžytis su dabartiniu prezidentu Obama. Labai tikėtina, kad kandidatas nebus žinomas iki pat vasaros Respublikonų partijos suvažiavimo. Tad kol kas negalima nurašyti nė vieno iš jų, o ir autsaideriai Paulas bei Gingrichas dar turi teorinių šansų. Pažvelkime į kiekvieną kandidatą iš arčiau.

skaityti toliau…