Komunizmo veidas

Šiandien nieko linksmo.

Beprotiškos idėjos bepročių galvose dažnai tampa milijonų žmonių kančių priežastimi…

Raudonųjų Khmerų režimas, kurio lyderiai buvo Prancūzijos Sciences Po universiteto auklėtiniai vėliau parvykę į tėvynę, nuo 1975 iki 1979 nužudė 2 iš 7 milijonų Kambodžos gyventojų – beveik trečdalį visos šalies žmonių populiacijos per ketverius metus. Raudonųjų Khmerų ideologija buvo dalinai pasiskolinta iš Prancūzų komunistų partijos. Khmerai savo siautėjimo metais uždarė mokyklas, ligonines, fabrikus, bankus, nuvertino valiutą, uždraudė visas religijas ir valdžios nesankcionuotus santykius tarp šeimos narių. Gyventojai buvo išvaryti iš miestų į kaimo vietoves dirbti agrarinių darbų (žemdirbiai buvo laikomi Kambodžos proletariatu) – tokiu būdu buvo sukeltas didžiulis badas. Darbas laukuose tęsdavosi 12 val. be jokių pertraukų ir buvo saugomas ginkluotų karių. Už atsisakymą dirbti, bandymą darbo metu valgyti ir pan. buvo baudžiama mirtimi. Buvo netgi sugalvota Orvelo aprašytą naujakalbę primenanti kalba su daugybę pakeistų žodžių. Žmoniems buvo teigiama, kad jie tebuvo instrumentai darbui atlikti. Nesirenkant buvo žudomi visi: vyrai, moterys, vaikai, seniai, neretai ir patys Raudonieji Khmerai. Ypatingai persekioti, kankinti ir žudyti intelektualai, kuriems buvo priskirti visi, bent kiek ragavę mokslo ar net žmonės, nešiojantys akinius.

Prieš mirtį įamžintos aukos, besišypsančios į objektyvą:

Mirti pasmerkti vaikai: