Prezidentūra, URM ir kita

Šiandien dalyvavau dviejuose priėmimuose: pas Prezidentą ir Užsienio reikalų ministerijoje.

Prezidentūroje:

Priėmimas buvo įdomesnis nei tikėjausi, bet gaila truko tik ~1 val. Norėjosi užduoti įvairių klausimų ir, deja, ne man vienam. Pokalbyje buvo apšnekėtas Adamkaus metinis pranešimas, VSD skandalas, Lietuvos ekonomikos ir aukštojo mokslo problemos.

Kelios įdomesnės pokalbio dalys:

Klausimas: kaip Jūs reaguojate į Brazausko kritiką, kad Jūsų pranešimui stinga kažkokių naujų idėjų?

Atsakymas: Jis mane nustebino… Aš iškėliau sau klausimą: arba jis nesupranta apie ką kalbama, arba jis tiek užsidėjęs partijos, anglai turi gerą pasakymą, “tunnel vision”. Ir vadovaujantis tuo principu, aišku, kad viskas yra gerai. Ir aš sutinku: miestas gražėja, parduotuvės lūžta nuo žmonių, darbų yra, bet ar tai yra viskas? Yra susvetimėjimas. Susvetimėjimas klausimais apie kuriuos aš kalbu. Galbūt tai yra tam tikras rodiklis… Politikai turi skirtingą viziją kas yra valstybės gerbūvis arba jos ateitis, jeigu tai yra vien tik tai… Ir jei tai yra materialinis gerbūvis… Būkime atviri: 7 procentai Lietuvos žmonių neprežengia skurdo ribos ir aš jau du metus kalbu apie tą skurdo ribą. Kur yra problema? Teisingai – politikuose. Socialinių reikalų ministerija vietoj to, kad socialine prasme ieškotų kelių duoda į mėnesį po 500 litų ir pora litų mažiau ar daugiau. Štai kur yra problema. Taip, Lietuvos gyvenimas, gerbūvis… To nepaneigsi. Bet aš pavažiuoju kai kur ir į kaimus pasižiūrėti kas ten dedasi. Pasižiūrėti į savivaldas, į daugiavaikes šeimas – kaip jos išsikapsto? Jau nekalbu apie tą 7 procentų lygi, kuris oficialiai pripažįstamas skurdo riba. Aš savęs klausiu: ar mes esame tokie ubagai, kad negalėtume suteikti geresnės socialinės naudos tiems žmonėms…

Prezidento atsakymas į klausimą dėl švietimo reformos: < …> Nepriimkit, kad aš tą tvirtinu… Paimkime du universitetus (kadangi jūs atstovaujate Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetą) ir raskim pinigų, sukaupkim čia geriausius mūsų protus, įkurkim geriausias laboratorijas tyrimų darbams. Prisipažinkim: mes savo universitetuose to aukšto lygio neturim. Čia atsakymas tiek į socialines, tiek ir mokslines problemas. Tiek ir kitur paieškojus. Reikia drąsos. Reikia politinės valios, reikia galų gale apsispręsti kur mes einam, ko mes norim. Grįšiu prie banalios temos. Europos pinigai. Visi kalba – milijardai ateina. Tiek pinigų gavom, kad niekada nesvajojom ir neplanavom tiek gauti… Aš jau du metus klausiu: ar jūs galit man aiškiai pasakyti kur tie pinigai bus panaudoti. Svarbiausia yra rezultatas. Ko mes siekiam su tais pinigais. 2012 metais ką mes norim pasiekti? Koks turi būti rezultatas ir kur Lietuva turi atsistoti. Po dviejų metų aš dar atsakymo neturiu. Jau pinigai po truputį eina. < …> Ar jūs turi aiškų vaizdą? Kur šiandiena šitie pinigai? Man dar niekas neatsakė… Gtalbūt būsit pirmieji kurie man atsakys.

Prezidentas: Tarkim jūs sekat Valstybės saugumo departamento direktoriaus istoriją. Aš nežinau kaip ją pavadinti… Tai vienas iš akivaizdžių politinės atsakomybės atsikratymų. Tol šaukiama, kad jis blogas ar geras, kol reikia daryti politinį sprendimą. Ir tada kai atsiliepi ir padarai (kaip kad atsitiko). Kada nusiunti Seimui atleidimo dekretą… Bet kadangi kažkam kažkur nepatinka šitas derybose, žaidimuose ir manipuliacijose, jeigu aš taip juos galiu pavadinti, jis neatleidžiamas, paskui apsisukus “Prezidentas, Jūs spręskit, Jūs duokit kitą dekretą kadangi vėl persirikiavo interesai”. Štai kur atsidūrėm. O kada jau turi kandidatą jau iš karto pasakyta: “ne jis ne mūsų partijoje, jis galvoja dešiniąja galvos puse, ne kairiąja smegenų puse”. Iškyla klausimas ką aš darysiu. Aš jums pasakysiu: trečiadienį, ketvirtadienį aš bandysiu susikviesti frakcijų vadus ir paklausti jų: ar mes ieškom valstybei labai svarbiai institucijai politikuoto žmogaus ar ieškom “mūsų partijos nario”. Štai su kuo mes turim reikalą.

Klausimas: ar yra kokia užsienio įtaka VSD skandale ir kaip Jūs reaguotumėte į tai?

Atsakymas: aš skaitau tą pačią spaudą kaip ir jūs ir yra visokių gandų, gandelių, interpretacijų ir išvadų, ir politologų analizių… Tarkim, man niekas nepateikė jokių faktų, kad yra kažkokia įtaka. Vienintelis ką galiu pasakyti, kad tai nėra įtaka, o susirūpinimas. < …> Tas, kas pas mus dabar darosi valstybės viduj, tai jokiai valstybei ne paslaptis. Tiek pagrindinių valstybių ambasadoriai iš NATO valstybių atvažiavo ir man vienintelį klausimą uždavė: “mes už jus galvas dėjom iki šios minutės, kadangi jūs esat puikūs sąjungininkai, dirbat aukščiausiam lygmeny… Mūsų klausimas yra: mes toliau galim pasitikėti ar ne?”. Vienas klausimas ir iš kelių skirtingų ambasadorių. Aš neturiu atsakymo…

Klausimas: grįžtant prie Jūsų metinio pranešimo Seime, Jūs kalbėjote apie tam tikrą instituciją, kuri turėtų lyg ir kontroliuoti saugumo sritį, bet ir neįvardijote kas tai turėtų būti…

Atsakymas: Jokia nauja institucija kaipo tokia. Seimas turi parlamentinę kontrolės teisę. Seimas galų gale turi susitvarkyti. NSGK turi aiškiai apibrėžti ir prisiimti tą atsakomybę, ir prižiūrėti ne tik vieną VSD, bet ir kitas saugumo struktūras. Ir reiklaui esant arba į vieną ar į kitą pusę krypstant reikalams informuoti visą Seimą, kad reikalai krypsta arba į vieną arba į kitą pusę ne ten ir reikalauti atskaitomybės, atsakomybės. Štai apie ką aš kalbu. Aš jokiu būdu nesiūlau kurti kažkokios naujos biurokratinės institucijos, bet Seimas turi labai aiškiai prisiimti tą atsakomybę. Jos šiandiena ten nėra…

URM

URM priėmimas užtruko ilgiau nei Prezidentūroje ir, reikia pasakyti, buvo nuobodesnis, tačiau atėjus klausimų metui pasidarė visai nieko. Kalbant apie diplomatinę tarnybą, paaiškėjo, kad patekti į ją ir kilti karjeros laiptais yra daug komplikuočiau nei aš įsivaizdavau. Ypač “gerai” nuteikė tas faktas, kad naujai iškeptas diplomatas, pagal URM tradicijas, apie metus laiko privalo pradirbti tranzitiniuose Rusijos traukiniuose. Tokio “geležinkelininko” alga – apie 2000 lt.