Pasaulio galiūnus prie sienos remia neatsargūs įsipareigojimai

Gana dažnai viešojoje erdvėje tenka išgirsti įvarių spekuliacijų ir pasvarstymų apie galimus NATO partnerių veiksmus ginant Baltijos šalis ginkluotos agresijos atveju . Ir nors teoriškai Vašingtono sutarties 5 straipsnis įgalioja likusias aljanso šalis ginti karinę intervenciją patiriančias nares, patys Vakarų tarptautinių santykių analitikai labai atsargiai vertina tokią galimybę…

Šįkart apie tai aktuali ir kiek sukrečianti santrauka iš Honkongo laikraštyje „South China Morning Post“ publikuoto amerikiečių akademiko Ted Galen Carpenter (dirbančio CATO politikos tyrimų institute) straipsnio „Amerikos baltiškoji laikrodinė bomba“.

Autorius straipsnį pradeda tvirtinimu, jog JAV gali lengva ranka numoti į paskutinį vienos iš Baltijos valstybių Estijos ir Rusijos konfliktą per daug nesukdama sau galvos, tačiau nereikia pamiršti, kad Amerika labai rimtai įsipareigojo ginti „Rusijos pasienyje esančias mažytes valstybes jei tik Maskva sumanytų panaudoti jėgą“. „Tai labai neišmintingas ir ypatingai pavojingas įsipareigojimas“ – tęsia Ted G. Carpenter.

Straipsnio autorius primena, kad NATO, nors ir plėtros rėmėjų paskutiniu metu dažnai pavadinamas labiau politiniu dariniu, visgi išlieka karine organizacija, kuri įsipareigojimais saisto Jungtines Valstijas. O tai, anot politikos tyrinėtojo, reiškia nei daug, nei mažai: „JAV privalo ginti visas aljanso partneres; ir nesvarbu kokios mažos, karine ar ekonomine prasme nereikšmingos ar ginybiškai silpnos jos būtų“. O pavojus slypi šių „įžadų“ ilgaamžiškume: nors artimiausia ateitis nežada jokio rimtesnio susikirtimo su Rusija, bet paskutiniais metais „įtampa tarp Vašingtono ir Maskvos pastebimai išaugo“, be to neaiški ir būsimo Rusijos prezidento laikysena, ar politinė padėtis į rusiškos politikos areną įžengus naujai kartai.

Carpenter priduria, kad viskas gerai, kai įsipareigojimai daromi esant tam tikroms, palankioms sąlygoms, tačiau šie įsipareigojimai veda į pražūti, kai sąlygos smarkiai pasikeičia. Būtent todėl dar didesnė kvailystė duoti amžinus pažadus „strategiškai ir ekonomiškai nesvarbiems klientams“.

Anot autoriaus, gali būti, kad atėjus išbandymų metui Amerikai teks pasirinkti tarp blogos ir dar blogesnės galimybių: sulaužyti sutartį ir nesilaikyti įsipareigojimų, taip galutinai sumenkinant savo autoritetą pasauliniu mastu arba vykdyti tai, ką pažadėjus ir priartėti prie branduolinio konflikto – trijų mažų valstybių saugumas toli gražu to nevertas.

„Amerika turėtų rimtai apsvarstyti 5 straipsnio panaikinimą. Ir jei, kaip šios įdėjos šalininkai teigia, NATO transformavosi į politinę organizaciją – prieštaraujančių tam panaikinimui turėtų atsirasti negausiai.“ – svarsto politikos tyrinėtojas.

Straipsnis baigiamas Makiaveliška gaidele: „Bet kokiu atveju JAV apskritai niekada neturėjo prisiimti jokių karinių įsipareigojimų Baltijos valstybėms. Šios prievolės užkrauna pavojingą atsakomybę ir Jungtinės Valstijos privalo atsiriboti nuo jų.“