Fotoreportažas ir trupinėlis info apie Gruziją

Pagrindinėje miesto aikštėje (kaip ir visur kitur Tbilisyje) kabojo milžiniškos M. Saakašvili rinkiminės reklamos, tokių neteko matyti jokiame kitame Gruzijos mieste

Šių metų sausio 1-9 dieną turėjau galimybę aplankyti Gruziją, kadangi buvau vienas iš tarptautinių stebėtojų gausiai mūsų ir pasaulio žiniasklaidoje nušviestuose prezidento rinkimuose.

Jeigu prieš paliekant Lietuvą maniau, kad neblogai išmanau Gruzijos politikos realijas, tai nuvykus viskas pasirodė truputį painiau. Politinės sumaišties, netikrumo, vilties ir pilietinio aktyvumo metas – taip galėčiau apibūdinti atmosferą, tvyrančią neįprastai šaltame Gruzijos ore. Kažką panašaus lietuviai patyrė pirmaisiais nepriklausomybės metais, bet be specifinio kaukazietiško akcento – karšto būdo gruzinai nors ir pripažindami po 2004-ųjų „Rožių revoliucijos“ akivaizdžiai gerėjančią šalies ekonominę situaciją, tuoj pat leidžia suprasti, kad staigių permainų, gero „kaip Europoje“ gyvenimo ir šalį kamuojančių problemų sprendimo jie tikisi ne tolimesnėje perspektyvoje, bet „čia ir dabar“. Neveikia ir patikinimas, kad tą patį kliūčių ruožą teko pereiti visoms Baltijos valstybėms. Kita vertus, argi ne mes patys beatgaudami nepriklausomybę naiviai tikėjome, jog praeis 10 metų ir gyvensime kaip Švedijoje?

Nors į gerą besikeičiančio gyvenimo ženklų apstu ir tai ypatingai matoma Tbilisio centre ar kurortinio Batumio turistams skirtoje zonoje, tačiau šalia prabangos tarpsta ne ką mažiau į akis krentantis skurdas. Gruzija – nuostabia gamta apdovanota, tačiau maža ir neturtinga valstybė, neturinti vertingų gamtinių išteklių. Matyt, šis trūkumas yra ir išsigelbėjimas – Gruzija šiuo metu stipriausia regiono demokratija, tuo tarpu kitos Kaukazo valstybės, išgaunančios nemažus kiekius naftos ir dujų metų metus valdomos tų pačių valdžios klanų ir autoritarinių vadovų.

Kalbant apie rinkimus Gruzijoje visų pirma reikia pabrėžti, kad ten galioja kiek kitokia logika ir savi principai, jei norite – „gruziniška demokratija“. Pavyzdžiui tai, kad opozicija dar gerokai iki prasidedant rinkimams pareiškė, kad ji jau žino ką žmonės pasirinks (suprask – opozicijos lyderį Gačečiladzę) ir jeigu bus išrinktas Saakašvili, visi eisią mitinguoti dėl suklastotų rinkimų rezultatų, niekam nepasirodė nei keista, nei verta dėmesio. Kad ir kaip ten bebūtų, prezidento rinkimai Gruzijoje įvyko kaip niekada sklandžiai – tą pripažino ir ne vienas opozicijos atstovas. Kitas vilties teikiantis ženklas – aiškus tiek pačių Gruzijos piliečių, tiek ir absoliučios daugumos politikų noras judėti integracijos į Vakarų struktūras link. Turint galvoje neišspręstas teritorines problemas dėl autonominių regionų, tai gali pasirodyti nelengva užduotis. Juo labiau, kad čia itin jaučiama Rusijos ranka: nors vilties gruzinams teikia taikus kitos autonominės teritorijos – Adžarijos prisijungimas 2004 metais, tačiau Kremliaus pareigūnai, suirzę dėl iš rankų sprūstančio Kosovo, yra pasirengę nepriklausomo Kosovo precedentu pasinaudoti galutinai atplėšiant Abchaziją ir Pietų Osetiją nuo Gruzijos.

Foto įspūdžiai:

Tbilisio centras naktį

Per judrias gatves gruzinai žengia ignoruodami pėsčiųjų perėjas – per jas pėsčiųjų nepraleidžia net ir policija

Šalia Gruzijos parlamento plevėsuoja  ne tik Gruzijos, bet ir ES vėliava

Tbilisio panorama, matoma iš miesto centro

Sostinės gatvės iš kitų išsiskiria prabangių automobilių gausa

Priemiesčiuose po gatves laisvai vaikštinėja karvės

Tarp sostinės ir kitų miestų – didžiuliai kontrastai

Taksi ;)

Kutaisio, antrojo pagal dydį Gruzijos miesto prieigos

Miesto panorama

Kutaisio centre tekanti kalnų upė

Bagrati vienuolynas kalnuose

Nuostabi Gruzijos gamta