Ar gerai išpūstas obamanijos balionas?
Per pasaulį vilnija obamanijos banga. Vakar per svarbiausias žinių televizijas, tokias kaip CNN, BBC ar Euronews, buvo tiesiogiai transliuojama naujojo JAV prezidento inauguracijos ceremonija, kurią vietoje stebėjo apie du milijonai žmonių. Netgi MTV įsigudrino prisitaikyti prie savo rimtesnių kolegų (nežinau, ar reikėtų tuo džiaugtis ar ne). Vien šiam renginiui išleista 150 milijonų dolerių. Europa nesitveria džiaugsmu, Afrika, o ypač Obamos tėvo gimtinė Kenija, pasinėrė į jį šlovinantį nenutrūkstamą šokį. Kai kam gali atrodyti, kad pagaliau visas pasaulis atgavo viltį ir tikėjimą, tačiau man kyla pagrįstas klausimas – kodėl?
Kol kas neturime jokių faktų, kad Obama būtų sukūręs kokį nors stebuklą – net prieš keletą metų to niekas iš jo ir nesitikėjo. Tačiau dabar daugeliui jis atrodo mesijas, galintis išgelbėti JAV, o tuo pačiu ir visą pasaulį. Pasikeitė tik vienas dalykas – dabar jis yra JAV prezidentas. Pasikeitė, nes žmonės patikėjo jo demagogija, švelniau tariant – retorikos žavesiu, kurios vinys buvo skambios, tačiau beveik beprasmiškos. Tokios kaip “Yes we can” ar „Change we can believe in“, skanduojamos lyg kam nors atnašaujant aukas. O mesijas politikoje ne be pagrindo yra laikomas daugiau neigiamu personažu, nes sekėjus geba apakinti savoms nuodėmėms bei pasiųsti į visišką pražūtį tiek pat sėkmingai, kiek ir į pergalę. Pirmieji požymiai jau tapo realybe, kai Obamos palikta laisva vieta Senate buvo įžūliai pardavinėjama ir ši dėmė menkai tepristabdė Obamos garvežį.
Tenka pripažinti, jog Obamos iškalba tikrai puiki. Jo pasirinkto viceprezidento Joe Bideno žodžiais: „Tai pirmasis tikrai vykęs afroamerikietis, sklandžiai reiškiantis mintis, ryškus, nesuteptos reputacijos ir puikios išvaizdos vaikinas.“ Tačiau tokios pasaulinės isterijos mastas bet kuriuo atveju pervertintų netgi antžmogį. Kai kas vadina jį supermenu. Tačiau skirtingai nuo fikcijos, jis dar nieko neišgelbėjo. Ir nėra garantijos, kad tikrai išgelbės.
Sakoma, jog dėl rasinio aspekto Obama sudomino politika daugybę iki tol tuo nesirūpinusių. Tačiau jei tik dėl to kyla susidomėjimas, galima pamanyti, kad realiai ta politika beveik nieko nereiškia, o atvirkščiai, parodo, kokia aštri yra rasinė segregaciją. Nejau manome, kad moteris iš Harlemo, verkianti apsikabinusi Obamos portretą, tai daro dėl to, kad jai imponuoja jo ekonominės ir politinės reformos? Aš daugiau statyčiau, kad tai vyksta dėl panašaus odos atspalvio, nes iki tol šitokie vaizdai buvo nerealūs.
Sutinku, kad suteikti žmonėms viltį ir tikėjimo idealus ateičiai dažnai yra naudinga. Tai patvirtina neblėstanti religijų svarba pasaulyje. Ir aš nuoširdžiai tikiuosi, kad Obamai pavyks praskaidrinti pasaulį prislėgusią niūrią atmosferą. Tačiau šį kartą kalbama apie paprastą žmogų. Kurio anaiptol netriuškinanti pergalė JAV prezidento rinkimuose buvo pernelyg sąlygota emocinio, o ne racionalaus aspekto. Mano nuomone, per daug statoma ant vienos kortos, mėgaujamasi nepamatuotomis viltimis. Lošti kazino paklaikusiomis iš tikėjimo pergale akimis iš pasaulio ateities yra mažų mažiausiai neatsakinga. Jau dabar Obamos nesėkmė reikštų katastrofą.
Viena aišku – artimiausius dvejus metus padėtis JAV (o kartu ir visame pasaulyje) mažų mažiausiai negerės. Kodėl?
Pervertintos akcijų rinkos anksčiau ar vėliau krenta, tačiau kartais tai perauga į visišką “kolapsą”. Iš pradžių išlenda finansinio sektoriaus problemos, tuomet stambūs investuotojai praranda pasitikėjimą ir bėga į saugias kapitalo išsaugojimo investicijas, pvz auksą. Dėl to visos finansinės institucijos praradna pasitikėjimą bendrą ekonomine padėtimi, ir grandiozine reakcija viskas nuvilnija iki paprasto žmogaus. Žodžiu pasiekus tam tikrą krizės stadiją tampa aišku, kad bus krentama iki dugno, ir konkrečiai kalbant akcijų vertė smarkiai priartės iki realios įmonės vertės kainos (teoriškai akcija nebegali kristi žemiau). Manau, kad šiuo metu ir esame toje padėtyje.
Vienintelis JAV gelbėjantis veiksnys – federalinė rezervų sistema, leidžianti mažinti skola paprasčiausiai be saiko spausdinant pinigus. Krizės sąlygomis, kai itin didelis bankų nepasitikėjimas, pinigų paklausa tik didėja, o iš kitos pusės visos įmonės stengiasi mažinti savo sąnaudas, ir to pasekoje logiškas turėtų būti defliacijos reiškinys, tačiau infliacija tik augs, nes valstybės skola tik didės (obamos darbo rinkos stabilizavimo programos kaštai įvairių ekspertų vertinami nuo 500 iki 700 milijardų) ir jai padengti bus spausdinami dar didesni kiekiai valiutos, dėl to žmonės praras savo santaupas, blogės JAV įvaizdis tarptautinėje politikoje, euras galbūt pradės vyrauti kaip rezervinė valiuta.
Kariai iš Irako bus išvesti ne greičiau nei per du metus, o plačiu mastu įsiveržus į Afganistaną, ir bandant stabdyt Irano branduolinę programą karinių veiksmų išlaidos dar padidės. Taigi pridėkime vis dažniau vykstančius uraganus, ir neaiškia padėtį artimuosiuose rytuose, kai Iranas gali bet kada imtis Persų įlankos blokavimo ir turėsime puiku vaizdą po ketverių metų… Dažniausiai mesijai būdavo pačios tautos ir nužudomi… Tikėkimės nesitenkinimas Obama neperaugs į tokį lygį….
Ekonominė krizė nėra Obamos politikos padarinys. Kita vertus, jam pačiam teks visą savo pirmtakų š… iškuopti.
Tačiau man įdomus autoriaus požiūris į kitus kandidatus. Drįstu teigti, kad McCain nebuvo geresnis pasirinkimo variantas. Juolab, kad afroamerikiečių emocijomis pagrįsti balsai Obamai ne itin skiriasi nuo “redneck’ų” balsų aklai atiduodamų respublikonų kandidatams. Tiesiog šį kartą neracionaliai balsavusių buvo daugiau. Tačiau daugiau balsavo ir racionaliųjų. Negali nesutikti, kad Obamos programa – blogesnė už jo oponento.
McCainas bent nebūtų sukėlęs tokios nepamatuotos ekstazės. Ir iš jo mesijo nebūtų pavykę padaryt.
Krizės atveju dabartinis egzaltuotųjų elgesys labai kvepia posakiu viskas arba nieko. Suviliotos naujos masės kitų kategorijų nesuvokia, o nepavykus baus skaudžiai. Kraštutinumai, kai sprendžiasi vos ne pasaulio likimas nevilioja manes.
O Obamos programa man labiau dvelkė populizmu, nei McCaino.
Beja, tas dvigubas neiginys truputį konfuzija ;)
Omabai patapti mesiju demagogija ar puikiai įvaldyti retoriniai gebėjimai tiek nebūtų padėję, jei ne susiklosčiusi palanki situacija. Ekoniminė padėtis tiesiog reikalavo herojaus, tam puikiausiai tiko Obama, nes jis simbolizavo viso ko kaitą. Pirmasis afroamerikietis prezidentas buvo tapatinama su JAV atgijimu, pakilimu, išsivadavimu nuo senų baimių, kaltės ir t.t O svarbiausia, sukėlė milžiniška optimizmo bangą, kadangi šie save mielai tapatino su SAVO prezidentu, jį laikė iš savo tarpo, o jei dar ne baltasis pasiekė tokio posto, tai “jis gali viską”… Tačiau amerikiečių dedamos viltys yra tokios didelės, kad jų išpildyt nepajėgs nei Obama, nei kas kitas jo vietoj… Pats prezidentas savo kalbomis šitą situaciją tik sunkina ir kasasi sau duobę. bet ne tik JAV piliečiai žvelgia su viltimis į naująjį prezidenta, o ir likęs pasaulis, kas yra kaip ir visai natūralu, nes šios šalies veiksmai palies, paliesdavo ir paliečia kitas valstybes.
Deja, B.Obama tėra žmogus, kuriam pasiekti prezidento postą neapsakomai padėjo aplinkybės ir psichologinės piliečių baimės. bet tai nereiškia, kad visų viltis žlugs, Amerika išlips iš krizės, būtų išlipę ir su kitu kandidatu…
Na Obama yra bene didžiausias populistas per visą Amerikos istoriją tas tiesa, iš kur viltys? Obamos programa bene labiausiai kairuoliška, negu kadanors JAV turėjo, o krizės metu be jokios abejonės socialinėm problemom orentuota programa yra populiari, kiek ji bus vykdoma, čia jau aišku kitas klausimas. Kad ir kaip balaniai beskambėtų tas “We can” ir pan. lozungai, iš obamos galėtų šiek tiek pasimokyti Kubilius, kuris, kuomet tapo premjeru, sugebėjo pasakyti “Šiandien labai blogai yra, nu bet dar nieko, dar nieko žinokit, nu bet va jau rytoj kaip blogai bus tai jau labai labai, o dar vėliau, tai jau taip blogai, kad net niekas nežino kaip, žodžiu tragedija”. Protingi žmonės supranta, kad tai daugiau mažiau tiesa, bet liaudžiai reikia kokios nors vilties, kokio nors ramščio. O kai jo nėra, tai nieko keisto prasidėję visi protestai ir kiti nepasitenkinimai. Tad čia tikrai galima pasimokyti iš Obamos.
Nieko kito Emili ir nesitikėjau:). Neduokdie neginu tos liaudies kaip tu sakai, neatsakingos, nesuprantančios ir matančios tik savo daržą arba vešlų ar nuvytusį ir pan., tiesiog nesigilinant yra toks dalykas kaip viešieji ryšiai, iškalba, ryžtas ir pan reiškiniai, ko ir galima pasimokyti iš Obamos ir ko trūksta pakankamai konservatoriams, tiesiog tą norėjau pasakyti.
Dovaidai, iš tavo pasisakymo galima spėti, kad ne visi žmonės tolygiai atsakingi valstybei. Kadangi tai aiškinama vos ne fiziologiniu aspektu (protingi žmonės vs. liaudis), tai tokiu atveju, vadovaujantis tavo nuomone ne visi žmonės turėtų būti lygūs prieš įstatymą.
Keistas veidmainiškas liberalumas: kai gauti valstybės garantuojamas teises – tai tada visiems, kai vykdyti pareigas – tada atsiranda išimtys, palengvinimai, skirstymai į protingus ir liaudį, kuri negeba kritiškai ir atsakingai mąstyti.
gal kaip hitleris ateis i valdzia kai krize bus pasibaigus , ,,ty.atejo,, lozungai ,,CHANGE” ir pan tas mases , taigi jis nieko nepadare ,,nemegstu obamos..: teoriskai tureciau pateikti bent kelis argumentus ,,, …tai ko gero cia uzsleptas rasizmas .
http://www.theonion.com/content/video/obama_win_causes_obsessive