Lietuviškos politinės charizmos metamorfozės
Stebėdamas vis labiau akivaizdų Dalios Grybauskaitės populiarumo fenomeną, dažnas politika besidomintis Lietuvos pilietis susimąsto apie politiko savybes, kurios padeda išsikovoti vietą po saule lietuviškos politikos olimpe bei liaudies širdyje. Ko gero, nepriklausomybės laikotarpiu lietuviškai charizmatiškų asmenybių buvo dvi.
Pati pirmoji bei patį tvirčiausią autoritetą įgijusi asmenybė, be abejo, yra žmogus, „ir tada dirbęs Lietuvai“ – Algirdas Brazauskas. Jo populiarumo pamatai buvo kone betarpiškas ryšys su Lietuvos liaudimi. Žavesio objektu tapo „savo mužiko“ elgesys, kuris pasireiškė neslepiamu taurelės nevengimu, šiurkščia, paprasta ir buitiška kalba, kurią suprato paprastas lietuvis. Jau nepriklausomoje Lietuvoje, žmonės gėrėjosi jo retorika, kuri nepripažino autoritetų, prieštaraujančių jo įsitikinimams. Interneto platybėse galima rasti daugybę Brazausko citatų, puikiai atspindinčių jo politinės asmenybės požymius. Štai viena reprezentatyvi ištrauka iš jo interviu portalui delfi.lt, paimto 2009-01-27:
- Kaip prognozuojate artimiausių kelerių metų mūsų energetikos perspektyvas?
- Turime būtinai pastatyti tuos tiltus (elektros tiltus į Vakarus – E.K. pastaba). Turime labai greitai Elektrėnuose pastatyti 400 MW galios kombinuoto ciklo bloką (gal net du).
- Maitinamą dujomis? Ne mazutu?
- Tik dujomis. Mazuto pajėgumų ten yra, bet mazutas daug brangesnis. Beje, tokiu pat principu veikiančių šiluminių elektrinių vokiečiai kaip tik dabar statosi iškart kelias. Tą patį daro ispanai.
- Iš kur gausime papildomą dujų kiekį?
- Iš ten pat, iš kur gauna visa Europa.
- Bet sakoma, kad rusams dujų gali pritrūkti.
- Man neįdomu, kas ką sako. Aš tik žinau, kad pusė visų Europos dujų atkeliauja iš Rytų.
Antroji kultinė figūra Lietuvos politiniame areale užgimė XXI amžiaus priešaušryje. Tai buvo Rolandas Paksas, buvęs prezidentu, o paskui tapęs „žmonių prezidentu“. Šio veikėjo skleidžiamas opiumas liaudžiai buvo kiek kitoks. Paksas ir jo patarėjai iš Maskvos suformavo autoritarišką, tvirtos rankos ir savotiško fiurerizmo persmelktą savo partijos įvaizdį, kuris buvo labai sėkmingas politinių rietenų nuvargintoje Lietuvos visuomenėje.
Nors šio politiko auros ragai buvo gerokai aplaužyti per garsųjį prezidentinį skandalą, kurio metu Paksas buvo atstatydintas iš prezidento posto apkaltos būdu, tačiau besąlygiška meilė šiam politikui vis dar rusena tam tikrai elektorato daliai. Tuo suabejoti neleidžia 2008 metų Seimo rinkimų rezultatai, ir, mano nuomone, tai dar sykį pasitvirtins per rinkimus į Europarlamentą, kuriuose kandidatuos pats Paksas. Laimei, prezidento rinkimai nuo šio scenarijaus yra apsaugoti.
Kaip žinome, šventa vieta niekada nelieka tuščia. Tad keletą metų pasiblaškiusi be idėjinio vado lietuvių liaudis vėl atranda asmenį, kuriame regi visų problemų greitą ir nesunkų sprendimą. Nesunku nuspėti, kad kalbama apie „be 5 minučių“ Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tačiau šiuo atveju, nors ir yra keletas bendrybių su prieš tai aptartais, svarbių pokyčių tikrai atsirado.
Lietuviai patvirtina taisyklę, kad jie mėgsta politikus, turinčius tvirtą ir bekompromisę nuomonę. Be abejo, išskyrus žmogų, kuris išdraskė kolūkius ir pernelyg burnoja prieš brolišką valstybę rytuose. Taigi, Grybauskaitės retorika ir tonas akivaizdžiai glosto lietuvio ausį. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad šiuo atveju nesigirdi autoritariškumo gaidelės, pranyko grubumas bei atsirado argumentų, labiau siekiančių palenkti protus, o ne širdis. Gera lemiantis ženklas taip pat yra tas, kad Grybauskaitė yra savotiškai naujos kartos politikė, kuri pripažinimą įgijo ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, kas įrodo solidų kompetencijos įvertinimą.
Tačiau reikia pripažinti, kad kaip kandidatė į prezidentus, ji yra savotiška mįslė. Nerimą kelia neaiškios jos pagrindinės užsienio politikos gairės ir vertybinė skalė. Sunku apibrėžti ir aiškią jos vietą politinių ideologijų spektre. Kitaip tariant, Grybauskaitė Lietuvos politikos aktualijas sekančiam ir analizuojančiam žmogui kelia pagrįstas abejones dėl jos naudos ar žalos mąsto tapus Lietuvos prezidente. Liūdina, kad tai pernelyg nejaudina tūlo rinkėjo, kuris rinkdamasis politines figūras vis dar teikia pirmenybę emociniam aspektui. Ir šie du bruožai – emocinis atitikimas bei vertybinis neaiškumas – kol kas išlieka lietuviškos charizmos pagrindu.
Visgi pasvėrus visus už ir prieš, bei įvertinus kontekstą (tokią kunstkamerą, sudarytą iš kitų kandidatų, Lietuva seniai regėjo), peršasi išvada, kad Grybauskaitė yra padoriausias variantas šiuose prezidento rinkimuose. Tad belieka tikėtis, kad pastebimai pakitę lietuviškos politinės charizmos komponentai bus postūmis naujai Lietuvos politikos lyderių kartai. Ir lietuvių liaudis užleis vietą lietuvių tautai.
O kodėl ne A.Butkevičius? (Reakcija į paskutinę pastraipą). Na taip, jis ne charizmatiškas, plius dar socdemas. Bet visgi, juk ne Brazausko žmogus, LKP praleidęs vos trejetą metų. O Grybauskaitė tempia nemažą ir neaiškų santykių su AMB ir darbo prie “politinės ekonomijos” šleifą :)
Blogai su kandidatais šiais metais. Kirkilas irgi ne visai Brazausko žmogus buvo. Vaišvila galbūt irgi ne blogietis. Šiaip ar taip, skirtumo labai didelio nėra. Bet šiuo atveju vadovaujuosi tokiu principu: kas labiausiai ne prie širdies mistiškam valstybininkų klanui, už tą ir reikėtų balsuoti. Čia panašus lakmuso popierėlis, kaip ir su rusija, jei ji tikrai ką palaiko ar nepalaiko, reiškia reikia mąstyti priešingai :)
Na, Kirkilas, ne tai, kad „ne visai brazauskininkas“ – jis LSDP vidinės, AMB oponuojančios krūvelės narys.
O Butkevičius dar vienos oponuojančios krūvelės narys, atseit, tikrasis socialdemokratas. Nesigilinčiau šioje vietoje į tokias ne itin reikšmingas smulkmenas. Socdemai pernelyg susikompromitavę, kad už juos kada nors mano ranka pakiltų balsuoti, ir tos krūvelės svarbesnės nebent patiems socdemams. Be abejo, Butkevičius kiek geriau nei Kirkilas, tačiau už juos abu lygiai taip pat sėkmingai nebalsuočiau.
Tokios “krūvelės” visada pamalonina politinius oponentus naujomis manevravimo galimybėmis. :) Kuo labiau susiskaldžiusi priešininkų chebra – juo linksmiau gyventi.
Įdomus straipsnis. Aš manau, kad per artimiausius metus taip ir nesusikurs stipri organizacija, galinti radikaliai(gerąja žodžio prasme) keisti nusistovėjusią oligarchinę politikų sistemą. Seimas ir kai kurios kitos valstybinės institucijos dabar yra tarsi vieta, kurioje žmogus gali pasikelti savo pragyvenimo lygį ir gauti kontaktų su oligarchais ir ramiai apsirūpinti likusiam savo gyvenimui (nepamirškime, jog seimo nariai dar gaus ir solidžias rentas). Nebeliko ir ekonominio patriotiškumo: dabartiniam valdininkui geriau sėdėti su kyšiu kišenėje, negu pakovoti dėl Ignalinos AE veikimo pratęsimo. Kažkada ir švedai buvo pasirašę sutartį dėl euro įvedimo, tačiau jis jiems buvo neparankus lyginant su jų krona ir jie išsikovojo, kad nereiktų vestis euro. Lietuvoj to seniai nėra, nes čia neišrautos Brežnevo vagimo politikos šaknys.
Jau tikrai nusivažiavau nuo temos..:) Taigi, lyderiai, ir ką gi mes čia turime?
AMB: Oligarchų globotinis, žmogus, labai sėkmingai politikavęs komunistiniais sovietų laikais, labai sėkmingai tapo prezidentu ir ministru pirmininku jau nepriklausom Lietuvoj. Absurdas.
Valdas Adamkus: Ramus, bet, bent man, labai neaiškus tipas. Nežinau ar jis tiesiog šalinosi atsakomybės, ar jam tai trukdė padaryt kiti, ar ir jis kažkur įsivėlė..? Na, bet jo jau vadovavimas praktiškai baigtas.
Rolandas Paksas: Manau žmogus ėjęs į aukštąją valdžią tikrai su gerais ketinimais, gal net panašiais kaip ir Grybauskaitės, juk jam valdant atsitiko tikrai keistas dalykas – visos partijos susivienijo vardan vieno tikslo – nuversti Paksą. Minusas jo tas, kad per dažnai žiūrėjo į Maskvos pusę ir buvo gana silpnavalis politikas.
Dalia Grybauskaitė: Įdomu kiek rimtas jos mestas iššūkis oligarchams, nes konservatoriai ir kelios kitos partijos neįvykdė savo pažadų kovoti prieš oligarchus, o priešingai, baigia atlikti savo smulkaus verslo žlugdymo planą. Bet Grybauskaite kažkaip norisi tikėti, dėl jai teikiamo pasitikėjimo ES institucijose.
Lyderis Nr. 5: Jo nėra. Tai ir yra dar viena Lietuvos problema, šioj brežnevo laikais užaugusių žmonių kartoj taip ir neišaugo nė vieno tikro lyderio.
Ai dar pamiršau viena dalykėlį pasakyti. Viena išeičių, kuri, manau, tikrai galėtų pasiteisinti, yra savivaldos didinimas. Nekalbu apie apskritis, kuriose labai lengvai nuplaukia milijonai ar net milijardai, o kalbu apie rajonų savivaldybes, bei miestelių/kaimų seniūnijas. Aš gyvenu Kaun0 rajone, jį valdo socialdemkratai kartu su konservatoriais, ir kaip keista būtų , jaučiu, kad visi tie žmonės dirba dėl manęs ir visų Kauno rajono gyventojų. Mūsų rajonas tapo, regis, perspektyviausiu Lietuvoj ir investicijomis jau tuoj pralenksim patį Kauną :) Čia didžiausius nuopelnus skiriu rajono merui Valerijui Makūnui. Aš įsivaizduoju, kad jeigu visos savivaldybės būtų tokios pažangios kaip Kauno rajono ir gautų dar didesnę paramą ir savivaldas, tai ir būtų išeitis į geresnią Lietuvą. Seimas ir vyriausybė turėtų atlikti mažesnį, daug mažesnį vaidmenį žmonių gyvenime. Būtų galima palikti prezidento ir vyriausybės institucijas, bei didelį savivaldos tinklą. Tikrai atsiprašau, kad labai išsiplėčiau, bet pripažinkime – tik maža opozicija žmonių diskutuoja tokias klausimais. Beje, mano svajonė yra studijuoti politologiją, tačiau matematika kiša pagalius į ratus. Tai tiek. Ačiū ir sėkmės jums :)
Na, tikrai daug išsakytų įdomių minčių. Keletą pakomentuosiu :)
Jei išrinkus Grybauskaitę ir nesubirus šiai valdančiajai koalicijai per ateinančius keturis metus nepavyks padaryti jokio proveržio ardant įsivyravusių klanų tinklo, tokiu atveju belieka laukti stebuklo, nes geresnės progos vargu ar bus. Bet Grybauskaitės mįslė ir TS-LKD partneriai gali sukelti problemų (tame tarpe ir pačioje TS-LKD ne viskas aišku). O norėti, kad ekonominės krizės salygomis ir anksčiau įvardintame kontekste per keletą mėnesių būtų nuversti oligarchai, yra pernelyg drąsu ;)
Dėl lyderio gaunasi užburtas ratas, nes liaudis turi savo nuomonę apie lyderio savybes. Galbūt kažkada tai pasikeis.
Dėl pakso tai man “geri ketinimai ir žvalgymasis į maskvą” skamba kaip oksimoronas ;)
Kalbant apie savivaldą, visiškai pritariu. Federacinis valstybės valdymo tipas (Lietuvos dydžio valstybei gal ir per stipriai pasakyta) visada buvo labiau prie širdies, nei unitarizmas. Tačiau norėdami stiprinti savivaldą ir decentralizuoti valdžią susiduriame su pilietinės visuomenės Lietuvoje nebuvimu. Todėl turbut tavo Kauno rajonas yra maloni išimtis.
Svajonė nebloga. O jei norėsi studijuoti Lietuvoje, tai jau nėra svajonė, o veikiau būsima realybė, nes šiuo metu įstoti netgi į VU TSPMI tikrai nėra sunku, ką jau kalbėti apie VDU PMDF ;)
Aš sutinku, jog bendros Grybauskaitės ir konservatorių pastangos gali pasiteisinti ir aš norėjau, kad konservatoriai rudenį laimėtų rinkimus, tačiau jie mane nuvylė, kad neužaugino naujų politikų(ministrų, parlamento narių), o remiasi jau dešimtmetis tais pačiais(nors per laikotarpį, kol valdė socdemi, jie tikrai turėjo aktyviau rengti naujus lyderius) politikais. Taip pat kolkas nepateisino savo lūkesčių mažinti valstybininkų skaičių, bet tikiuosi, kad panaikinus 10 apskričių ir sukuriant 5 regionus, jų skaičius sumažės. Ragionai iš tiesų reikalingi tik ES paramai priimti. Norėtųsi kažkokių naujesnių įdėjų iš TS-LKD, nes kitos partijos daugmaž tik darosi sau reklamą ir bando išsiugdyti sau nuolatinius rinkėjus.
Pakso ir Maskvos sugretinimas gal kiek nevykęs gavosi, bet aš norėjau pasakyti, kad jeigu jis nebūtų šiek tiek prorusiškas politikas, jis būtų turėjęs neblogų galimybių keisti dabartinę situaciją čia.
Aš irgi norėčiau, kad daugiau TS-LKD nuveiktų. Bet sakau, aplinkybės ir vidiniai (koaliciniai ir partiniai) trukdžiai gali kliudyti pateisinti visas viltis.
Dėl jaunimo tai taip, yra keletas naujų veidų (Adomėnas, Bilotaitė), bet tenka pripažinti, kad jaunimas nuo partijos atribotas gana saugiu atstumu, ir tai nėra gerai. Kaip ir sakiau, TS-LKD turi didelių minusų, tame tarpe ir pats Kubilius, bet kažko geriau tarp komunistų, populistų, ir marginalių liberalų Lietuvoje nerandu.
O Paksas kaip politikas buvo bestuburis verksnys, kurį veliau nupirko rusai, ir tada jis tapo pavojingas verksnys. Gaunasi panaši kalba, jei sakytume, kad Brazauskas jei nebūtų stambaus masto aferistas, rusofilas ir komunistas, tai būtų galėjęs daug gero padaryt Lietuvai ;) Kad Paksas atrodė perspektyvus, tas tiesa, tačiau mano manymu jis Lietuvai būtų atnešęs daug negandų netgi ir nenupirktas. Tą puikiai iliustruoja jo veiksmai Williamso istorijoje.
vel skaitau ir vel kazkaip svetimom mintim dvelkia….
O pagrisi savo komentara argumentais ar nuorodomis? Nes siuo metu, kazkuo kitu nuo tamstos dvelkia…