Islamėjančios Europos vidiniai prieštaravimai (I) komentarai

Autorius: Justas Šireika

Justas Šireika — Sat, 04 Apr 2009 18:27:20 +0000

Nepasakyčiau, kad būtų galima nubrėžti labai aiškią ribą tarp musulmonų nuosaikumo ir radikalumo. Tikrai nuosaikus, pvz. už valdžios ir religijos atskyrimą pasisakantis musulmonas, vargu ar gali būti normaliai priimamas islamiškoje visuomenėje – islamo religija neduoda prielaidų nesuplakti religijos ir politikos į vieną bendrą mišinį.

Kalbant apie islamistinį ekstremizmą, tai jo palaikymas net ir ne musulmonų-salafitų (vahabistų) tarpe yra didelis: http://www.worldpublicopinion.org/pipa/pdf/feb09/STARTII_Feb09_rpt.pdf

Autorius: jonka

jonka — Sat, 04 Apr 2009 14:53:53 +0000

Oi koks gestapuko veidas didelis avatare…

Autorius: jonka

jonka — Sat, 04 Apr 2009 14:52:31 +0000

Tikrai įdomus straipsnis. Jame pasigendu tik vieno – radikaliųjų musulmonų atskyrimo nuo nuosaikiųjų. Rašinyje abi grupės suplaktos į vieną vietą mišinį vadinamą tiesiog musulmonais, nors tai – labai skirtingos pasaulėžiūros.

Laukiu tęsinio!

Autorius: Algirdas Kazlauskas

Algirdas Kazlauskas — Sat, 04 Apr 2009 14:10:24 +0000

Na, šiaip tokia argumentacija – radikalų atskyrimas nuo nauosaikiųjų, it tai turėtų kardinaliai keisti situaciją – yra pakankamai dažnai vartojama, norint pateisinti multikultūralizmą. Tačiau aš manau, jog reiktų skirti keletą aspektų, kurie realiai formuoja situaciją.

Kada nuosaikieji musulmonai patenkenti gyvenimo kokybe tyli, fundamentalistai garsiai rėkia ir kitaip reiškia savo nepasitenkinimą. Kada nuosaikus musulmonai ramiai dirba, extremistai – sprogdina. Tad realiai žiurint, nuosaikiųjų nesimato ir nesigirdi bei neatrodo, jog ateityje kažkas turėtų keistis. Pasyvumas ir tamsa yra nuosaikiųjų dalia.

Beje, neišskyriau straipnyje vieno dalyko gan svarbaus, jog fundamentalistai ir ekstremistai nėra tas pats. Pirmieji apie grįžimą prie šaknų garsiai kalba ir kitus ragina, tuo tarpu ekstremistai neapsiroboja kalbomis ir grįžimą prie šaknų bei imasi fizinės prievartos.