Islamėjančios Europos vidiniai prieštaravimai (II) komentarai

Autorius: Algirdas Kazlauskas

Algirdas Kazlauskas — Thu, 09 Apr 2009 08:58:19 +0000

Palaidumu garsėjo Romos imperija savo gyvavimo paskutiniais amžiais. Tad iš dalies mintis apie laisvamaniškumą Europoje yra pagrįsta. Kita vertus, vėliau ėjusiuose amžiuose katalikų, o tyuo metu dar krikrščionių, bažnyčios įtaka bei jos propaguotas mokymas apie išganymą anapusiniame pasaulyje, stirpiai paveikė gana patvirkusią europiečių visuomenę.

Tačiau visa bėda šių laikų sekuliaristų, jog jie privatizavę spiritualinę religiją, nesugeba tvarkytis su tais žmonėm, kurie savo religinius įsitikinimų neketina slėpti ir tą viešai demonstruoja. O tai šiuo atveju pasižymi atviru nepasitenkinimu, o vietomis praplyšta ir į neapykantą, patvirkusiai ir materializmu persmelktai vakariečių sąmonei. Pasauliečiai tiesiog neturi svertų bei priemonių, kaip pasipriešinti liberalios demokratijos vertybių niekinimui ir prievartavimui..

Autorius: skaitytoja

skaitytoja — Thu, 09 Apr 2009 07:24:51 +0000

Pastebėjimas gal ir nevisai atitinkantis straipsnio tema, bet man kiek nuostabą kelia dabartinės Europos nuvertinimas – juk, kiek pamenu istoriją, visais laikais šis žemynas garsėjo savo “laisvumu” ar net “palaidumu”, tad pasakymas, kad dabar viskas daug blogiau, manau, nėra itin teisingas.
O šiaip, sakyčiau, kad Europa šiandien pernelyg tolerantiška ir lengvai pasiduoda musulmonų spaudimui jiems suteikti įvairių nuolaidų ir t.t., kad ir toj pačioj Norvegijoj. Tuo tarpu vakarietis, nuvykęs į musulmoniškas šalis ne tik, kad negauna tų “nuolaidų”, bet ir yra griežtai baudžiamas už įvairius tenykščių papročių pažeidimus (pvz. pasibučiavimas viešoje vietoje ir pan.)

Autorius: Algirdas Kazlauskas

Algirdas Kazlauskas — Mon, 06 Apr 2009 21:33:01 +0000

Mano galva, iš esmės susiformavęs žmogus savo pasaulėžiūros pakeisti negali. Galima nebent šiek tiek pakoreguoti savo nuostatas, jei nuo pat pradžių buvai auklėjamas tinkamu keliu. Tačiau juo esi senesnis, tuo sunkiau ir skaudžiau pripažinti sau, jog savo gyvenimą iki tol gyvenai būdamas klaidoje. Tad net ir pasąmoningai suvokę savo klaidą psichologiškai senesni žmonės stengiasi kiek įmanydami šalintis panašių diskusijų, kurios gali atskleisti jų trūkumus.

Beje, man tas “kvailo amerikono ėdančio hamburgerius” įvaizdis yra vienas iš labiausiai kvailų dalykų prigijusių europiečių sąmonėje, nes tokių stereotipinių mulkių netrūksta nei vienoje pasaulio šalyje. Aišku vienose jų buna kiek daugiau, kaip pavyzdžiui Rusijoje, o kai kuriose mažiau, pvz. UK. Amerika šiuo atveju nemanau, jog yra kažkuo labai išskirtinė savo kvailų piliečių proporcijomis. O to “kvailo amerikono” stereotipo gajumą galima būtų paaiškinti, kitų Europos šalių pavydu, o ypač Francijos, jog US yra galingiausia pasaulio šalis tiek militariai, tiek ir akademiškai.

Muslimai, manau, visur yra vienodi. Tiek Danijoj, tiek Holandijoj, tiek Francijoj, tiek Anglijoj. Galbūt tų šalių vietinių gyventojų ypatybės lemia kažkiek skirtingai besivystantį bendravimą su islamu, tačiau esminio skirtumo visiškai nematau.

Diskusijoje (labiau tiktų terminas dvigubas monologas, nes nei vieni, nei kitų, nesiklauso ir kalba kas sau) su islamu savigarbos pas europiečius yra likę minimaliai. Vien prisiminus, kokie buvo espanų liaudies veiksmus po to, kai įvyko kovo 11 dienos teroro aktai Madride ir palyginti šią reakciją su amerikiečių po rugsėjo 11. Pirmieji nedelsdami pakeitė savo valdžią, kuri neva neįtiko teroristams ir taip užtraukė nemalonę visai tautai, tuo tarpu “kvaili amerikonai” dave skambų atkritį islamo ekstremistų irštvai Afganistane imdamiesi realių veiksmų – bombardavimo.

Skirtumą tarp europiečių ir amerikiečių šiuo atveju apibrėžia Valia naudoti prievartą prieš priešus. Labai gražiai šią situaciją aprašė Robertas Kaganas savo knygoje “Apie rojų ir galią”. Siūlau paskaityti ;]

Autorius: Deivis

Deivis — Mon, 06 Apr 2009 20:21:11 +0000

Kaltas žmogus, nesugebantis keisti savęs, savo įsitikinimų, pasaulėžiūros. Man kažkaip atrodo, kad amerikiečiai ir europiečiai turi skirtingas, bet ydingas nuostatas tokiu geografiniu/pasaulėžiuriniu klausimu: eiliniam, tipiškam, mcdonald’ą pamėgusiam amerikiečiu visai neįdomu ar kažkur tolimuose rytuose vyksta koks konfliktas, ar koks nors teroristinis burys kaupia jėgas, jie gyvena šia “mėsainiška” diena, su didele stikline kolos ir garantuota ateitimi. Europiečių savastį sunku apibūdinti, nes tautos labai skirtingos, bet iš dalies jos visos greičiau ar lėčiau degraduoja su tais savo nuolatiniais vakarėliais ir t.t. Lietuvis atidžiai nuduria akimis pro šalį praėjusį juodaodį, anglas neįsivaizduoja rytiečio, dirbančio geresnį darbą už jį ir pan., taip pat pamatėm ir kai kurių danų nuomonę apie musulmonų tikėjimą, nors yra ir valstybių kur musulmonai gana sėkmingai gyvena ir dirba. Toks Europos susiskaldymas galbūt ir trukdo jai susitart su islamiškų,ir ne tik, tautų lyderiais.