Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai 2009. Kas yra kas?

Vis labiau įsibėgėjant šiai, kol kas finansine prasme kukliai, rinkiminei kampanijai, neatsakytų klausimų apie kandidatus vis dar išlieka. Bandysiu trumpai apžvelgti visų septynių kandidatų pliusus ir minusus, taip pat įvertinti jų galimybės laimėti. Kandidatai bus pateikiami abėcėlės tvarka.

Algirdas Butkevičius (Lietuvos socialdemokratų partija)

Pliusai:

Kadangi jis yra pirmasis LSDP vadovas iš tikrųjų socialdemokratų, kurių vardą pasisavino ir realiai svaresne savo įtaka prarijo buvę komunistai (LDDP), tai rodo, kad dabartinėje partijoje vyksta teigiami pokyčiai. Šis politikas yra išsaugojęs šiek tiek principingumo, kiek tai yra įmanoma esant LSDP nariu. Štai 2005 metais atsisakęs šokti pagal „darbiečių“ dūdelę tuometinėje vyriausybėje jis atsistatydino iš finansų ministro pareigų. Šio politiko retorikoje taipogi mažiau juntamos arogancijos ir kategoriškumo gaidelės, kurios po ilgus metus „socdemams“ lyderiavusių Algirdo Brazausko ir Gedimino Kirkilo buvo tapusios kone vizitine jų kortele. Teigiamos įtakos taip pat turėtų suteikti pastebimas vis didėjantis žiniasklaidos palaikymas.

Minusai:

Ambicijų ir charizmos stoka. Po išrinkimo LSDP pirmininku, kas ir įpareigojo Butkevičių tapti socialdemokratų kandidatu, jis atkakliai gynėsi pats asmeniškai nenorįs dalyvauti prezidento rinkimuose. Kaip vienas iš argumentų buvo prisipažinimas, kad jo veiklos barai yra veikiau administracinis, biurokratinis darbas, o ne reprezentacinė, su užsienio ir valstybės saugumo politika susijusi veikla. Net jei tai ir nebūtų tiesa, save išpildanti pranašystė jau užprogramuota, o tai nesukelia pasitikėjimo šiuo kandidatu. Galiausiai tenka pripažinti, kad pergalė LSDP pirmininko rinkimuose buvo laimėta ne triuškinančiai. Be to, „socdemų“ vadovybė pasikeitė nežymiai, o kaip žinia, partijos pagalba rinkimų kampanijos metu yra labai svarbi. Tad tai, ko gero, rodo, kad netgi laimėjus rinkimus senoji LDDP nomenklatūra neišvengiamai turės įtakos šio politiko veiklai esant prezidentu.

Galimybės: Pergalė pirmame ture santykiu (%) – 15:85, antrame – 40:60.

Loreta Graužinienė (Darbo partija)

Pliusai:

Pretendentė save įvardina, kaip paprastų žmonių kandidatę. Sunku pasakyti, ar tai yra tikras pliusas kandidatuojant į prezidento postą, tačiau be abejonės, Lietuvoje yra tam tikro elektorato dalis, kuriam politiko paprastumas yra vertintina savybė. Minėtui elektoratui taipogi gali atrodyti patrauklus kandidatės noras panaikinti prezidento instituciją, kadangi tai automatiškai suponuoja nuostatą, jog būtų sumažintas valstybę finansiškai stekenančių valdininkų skaičius.

Minusai:

Savarankiškumo ir kompetencijos stoka. „Vade, aš pasirengusi. Kviesk komandą į kovą“ – žodžiai, nuskambėję tampant Darbo partijos kandidate į prezidento postą leidžia labiau nei suabejoti šios politikės savarankiškumu, o žinant, kas yra tas vadas, nerimą kelia jau pati kandidatūra a priori. Reikia pripažinti, kad buhalterės ir auditorės išsilavinimas sunkai siejasi su prezidento postu, o noras tapus prezidente apskritai panaikinti šią instituciją rodo kandidatės visišką nesigaudymą Lietuvos teisinėje sistemoje. Kandidatės, kaip ir pačios partijos vieta vertybiniame-ideologiniame spektre vis dar yra mįslė. Šios politikės retoriniai sugebėjimai – labai silpni, o ją pavadinti charizmatine asmenybe tiesiog nesiverčia liežuvis.

Galimybės: Pergalė pirmame ture santykiu (%) – 5:95, antrame – 15:85.

Dalia Grybauskaitė (Nepriklausoma kandidatė)

Pliusai:

Lietuviško stiliaus politinė charizma (žr. čia) ir kompetencija. Sociologinės apklausos rodo – žmonės mėgsta bei pasitiki buvusia finansų ministre Dalia Grybauskaite. Kategoriška, tvirta, nuosekli, tačiau neperžengianti padorumo ribų, retorika žavi akivaizdžią daugumą Lietuvos piliečių. Sėkmingas darbas Europos komisijoje, bei 2005 metais iškovotas „Metų Komisaro“ titulas įrodė, jog šios politikės kompetencija yra pripažįstama ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Grybauskaitės įvaizdis kokybiškai itin išsiskiria iš bendro kandidatų konteksto – nei iškalba, nei išvaizda, nei charizmatinėmis savybėmis jai neprilygsta nei vienas jos priešininkas.

Minusai:

Vertybinis neaiškumas bei asmenybės ypatumai. Spaudoje vis dažniau pasirodo informacijos, kokia būtų Grybauskaitės linija užsienio ir vidaus politikoje tapus prezidente, tačiau tenka sutikti, jog tvirtai patikėti šiais žodžiai, sklindančiais iš kol kas tik finansų srityje pasižymėjusios politikės lūpų, yra sunkoka. Netikrumo jausmą didina ne tik studijos Leningrado A. Ždanovo ekonomikos mokykloje, tačiau ir finansų ministrės pareigos komunistų/LDDPistų/“socdemų“ patriarcho Brazausko vyriausybėje. Buvimas nepriklausomu kandidatu bei ganėtinai netikėtas ir staigus įsiveržimas į Lietuvos politikos elitą nejučia palieka amorfiškumo pėdsaką kiekviename jos žodyje. Kitaip tariant, ji yra mažiausiai prognozuojama kandidatė, o tai leidžia tikėtis tiek blogų, tiek gerų rezultatų. Taipogi problemų gali sukelti ir Grybauskaitės vienišumas šeimyniniame gyvenime, nes pakankamai konservatyvioje Lietuvos visuomenėje toks faktas padeda kurti daugybę nepalankių teorijų, susijusių su jos asmeniniu gyvenimu.

Galimybės: Pergalė pirmame ture santykiu (%) – 70:30, antrame – 60:40.

Česlovas Jezerskas (Nepriklausomas kandidatas)

Pliusai:

Mėginamas kurti karininko bei tvirtos rankos šalininko įvaizdis. Lietuvoje yra užsilikę žmonių, kuriems imponuoja kareiviškas autoritarizmas.

Minusai:

Menkas žinomumas visuomenėje, kompetencijos ir charizmos nebuvimas. Tai vienas iš kandidatų, praradusių realybės jausmą. Sociologinės apklausos rodo, jog Jezerskas prezidento rinkimuose patirs visišką fiasko. Stebint jo pasirodymus viešumoje belieka diagnozuoti jo įvairiabriaunę nekompetenciją: rimtos retorikos problemos (skurdus žodynas, kartais sunku suvokti, ką jis nori pasakyti) bei itin paviršutiniškas supratimas apie prezidento instituciją ar apskritai politiką. Šios prielaidos užkerta kelią netgi mėginimams šiame asmenyje surasti bent kiek prezidento asmeniui reikalingo reprezentacinio įvaizdžio ar charizmos požymių. Nepriklausomumo mitas taip pat abejotinas, kai buvo sužinota, jog parašai VRK buvo renkami kartu su Valentino Mazuronio komanda.

Galimybės: Pergalė pirmame ture santykiu (%) – 1:99, antrame – 5:95.

Valentinas Mazuronis (Partija „Tvarka ir teisingumas“)

Pliusai:

Dar vienas tvirtos rankos politikos atstovas, žmonių prezidento šešėlis. Partiją „Tvarka ir teisingumas“ vis dar gaubianti Rolando Pakso aura tikrai turėtų padėti Mazuroniui pelnyti tam tikros dalies viskuo besipiktinančio elektorato balsų. Retorikoje garsiausiai tarp visų kandidatų skamba siekis kovoti su korupcija, klanais ir kitom Lietuvos negerovėm, o kategoriškumas bei rėksmingumas visada atrasdavo savo kertelę dažno lietuvio širdyje.

Minusai:

Dar vienas kandidatas – ginklanešys. Vis pabrėžiamas faktas, kad jis kandidatuoja, nes to pagal Konstituciją negali padaryti Rolandas Paksas, leidžia manyti, kad kažko savarankiško ar originalaus šis kandidatas negalės pasiūlyti. Prezidentinio skandalo šleifas turi neišvengiamų neigiamų pasekmių ne tik partijai, bet ir jos kandidatui į prezidento postą. Įvairaus plauko marginalų bei radikalų kratinys Pakso partijoje, Mazuroniui netikėtai laimėjus rinkimus, vėl gąsdintų naujais skandalais prezidentūroje. Politinės charizmos stoka Mazurionio asmenybėje taip pat jaučiama, tad pasiekti Rolando Pakso „prekinės“ išvaizdos lygį greičiausiai bus neįveikiama užduotis.

Galimybės: Pergalė pirmame ture santykiu (%) – 10:90, antrame – 20:80.

Kazimira Prunskienė (Nepriklausoma kandidatė)

Pliusai:

Ilga patirtis Lietuvos politiniame gyvenime, nuolatinio ir tuo pačiu dinamiško elektorato dispozicija. Ši politikė Lietuvos politikos farvateryje (ar bent jo prieigose) plaukia dar nuo Sąjūdžio laikų. Paskutiniai prezidento rinkimai parodė, jog jos elektoratas turi savybę tapti grėsmingai didelis, kai pasirinkimas susiaurėja iki dviejų kandidatų, t.y. kada žmonės renkasi iš dviejų blogybių mažesnę.

Minusai:

Rimtą nerimą keliantys įtarimai dėl praeities ryšių su KGB. Šis kaltinimas persekioja Prunskienę per kone visą jos politinę karjerą. Susirūpinimą kelia iš daugybės logiškai besisiejančių veiksnių susidaranti grandinė: keistas elgesys būnant ministre pirmininke Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje, kunigaikštienės regalijos atkeliavusios iš Rusijos, ganėtinai prorusiška pozicija užsienio politikoje. Galima daryti prielaidą, kad kartu su Loreta Graužiniene ir Valentinu Mazuroniu sudaro galimai labiausiai užsienio (faktiškai – Rusijos) slaptųjų tarnybų paveikiamų kandidatų trejetą.

Galimybės: Pergalė pirmame ture santykiu (%) – 10:90, antrame – 30:70.

Valdemaras Tomaševskis (Lietuvos lenkų rinkimų akcija)

Pliusai:

Atstovauja itin pastoviam, nors ir negausiam elektoratui – lenkų tautinei mažumai. Tačiau tai pliusas galėtų būti nebent pirmame rinkimų ture.

Minusai:

Tautinės mažumos, o tai reiškia – marginalų kandidatas, neturintis tvirto ideologinio pamato. Dar vienas kandidatas, gyvenantis iliuzijų pasaulyje, bei neigiantis sociologiją kaip mokslą. Taip pat nežinomas visuomenėje, nepasižymintis ryškiais charizmatiniais bruožais. Paradoksalu, bet gebėjimas suregzti rišlų sakinį gerokai viršija Jezersko gabumus, tačiau tai yra menka paguoda.

Galimybės: Pergalė pirmame ture santykiu (%) – 5:95, antrame – 5:95.