Pamąstymai apie šiuolaikinį meną komentarai

Autorius: Deivis

Deivis — Thu, 22 Oct 2009 14:36:17 +0000

Iš tiesų sunku rasti menininko tapimo receptą, Manau, tiek Gabi, tiek Algirdo įvardintomis sąlygomis gali iškilti įdomūs menininkai. Tačiau prieštaraučiau Algirdui dėl pernelyg didelio menininkų savišsikėlimo virš kitų žmonių. Menininkas nenusileis iki masių lygio ir jis veikiausiai kitiems atrodys snobas, bet taip pat jam gali būti įdomi masių patirtis, kurią jis gali išjuokti savo kūryboje, arba pateikti su užslėpta ironija. Juk tai žavi.

Autorius: Algirdas Kazlauskas

Algirdas Kazlauskas — Thu, 22 Oct 2009 11:06:35 +0000

Mano galva, tikrai kieti meninykai neturėtų gėdytis esantys pranašesni už daugumą. Būtent tas pranašumo jausmas ir neleidžia jiems nusileisti iki masinės produkcijos štampuotojo lygmens. Jausdamasis kitoks negu paprastas žmogelis, jis save automatiškai segreguoja, nes kelia didesnius bei sunkesnius uždavinius, nei tūlas veikėjas sau. Nenoras susitapatinti su mase ir nepataikavimas jai vardan šlovės, o kūryba “iš vidaus” – štai kas yra vertinga. Net jei tie kūriniai vėliau bus įvertinti siaurame žmonių ratelyje, o galbūt tik po kūrėjo mirties.

Autorius: Gabi von Schade

Gabi von Schade — Thu, 22 Oct 2009 07:26:55 +0000

Matai, kame reikalas: jeigu manysi, kad menininku netampama, o gimstama, bus vienas žingsnis iki minties kad “menininkai yra išskirtiniai žmonės, kitokie negu visi”. Jeigu taip apie save galvos patys menininkai, jie bus ne kažin kokie žmonės – be tavo minėtojo vidinio kompaso, saiko pajautos, be stuburo, pilni puikybės ir pasigėrėjimo savimi – o taip pat, galimas daiktas, ir ne kažin kokie menininkai, nes menui kurti reikalinga normali gyvenimo patirtis (kas būtų Kafka, jei nebūtų teisininkas?), antraip menas neturės medžiagos ir liks tuščias ir savitikslis. Todėl aš nesiginčiju, kad talentas yra įgimtas, aš tik manau, kad tai nėra nieko išskirtinio – visi žmonės kuo nors išskirtiniai, vieni moka piešti, kiti – eiles rašyti, treti – gaminti valgyti, gydyti žmones ar auginti gėles. Daugybė geriausių menininkų kultūros istorijoje tokie buvo ne todėl, kad buvo garbstomi ir popinami savo aplinkos ir visuomenės, greičiau priešingai. Manau, kad tikras talentas yra tas, kuris suklesti ir labai nepalankiomis sąlygomis.

Autorius: Algirdas Kazlauskas

Algirdas Kazlauskas — Wed, 21 Oct 2009 18:11:14 +0000

Na, ir man atrodo, jog meninku netampama, o veikiau gimstama. Dar tiksliau tariant, paprastai meniško talento gyslelė atkapstoma kryptingos veiklos metodu, i.e. kuriant ir tobulinant tai vėl ir vėl. Kita vertus, taip pat svarbi sąlyga kurti gerą meną yra kultūrinė aplinka, ar ji skatina ieškojimus, pernelyg nebaudžia už nevisai drastiškus nukrypimus nuo normų ir pan.

O nukrypti į kraštutinumus visad yra galimybė, jei nėra vidinio kompaso, saiko pajautos. ;]

Autorius: Gabi von Schade

Gabi von Schade — Wed, 21 Oct 2009 11:58:30 +0000

Nežinau, kokia autoriaus specialybė, bet įtariu, kad ne meninė – kitaip nebūtų uždėjęs tago “Plepalai” ;) Bet čia ne priekaištas – priešingai, labai nudžiugau matydama “neprofesionalius”, bet logiškus ir įtikinamus pamąstymus – kartais kaip tik logikos ir argumentavimo pritrūksta profesionalams.
Kaip (bent šiokia tokia) profesionalė, su daug kuo sutinku (su nedidelėmis išlygomis, į kurias čia gal neverta leistis), ginčyčiausi tik dėl prigimtinio menininkų išskirtinumo. Tiesos tame yra, tačiau kyla pavojus nukrypti į kitą kraštutinumą, perdėm romantišką meno ir menininko suvokimą, kuris irgi ne prie gero veda.
(Nenoriu čia per ilgo traktato rašyti, tai gal geriau sugrįšiu vėliau patikrinti, ar atsiras norinčių diskutuoti, tada bus galima pratęsti.)