Kas apgins nuo plagijavimo?
Yra toks „Diena Media“ dirbantis žurnalistas Stasys Gudavičius. Maždaug prieš metus minėtasis ponas parašė straipsnį apie tai, kaip stipriai niekas negintų Lietuvos. Gerbiamasis Stasys dalį straipsnio gal ir parašė savarankiškai, tačiau kitą gabalą teksto ėmė tiesiog ir nuplagijavo. Nepasivargino net pakeisti sakinių – sunkiai dirbo naudodamas žurnalistams taip gerai žinomą copy-paste metodą. :)
Citata iš 2008 m. rugpjūčio 16 d. „Kauno dienos“:
Neretai abejojama, ar JAV ir kitos stiprios NATO valstybės tikrai prisidėtų prie Lietuvos bei panašių šalių gynimo.
Norint priimti sprendimą dėl NATO sutarties 5 straipsnio taikymo, turi nebūti tam prieštaraujančių valstybių. Kitaip tariant, visos aljanso šalys vienbalsiai turi pripažinti, kad yra reikalas ginti vieną savo sąjungininkių.
JAV jau yra pasigirdę argumentuotų nuomonių, kad ši šalis prisiėmė pernelyg didelius įsipareigojimus prieš kitas NATO valstybes, tarp jų ir Baltijos šalis. Netgi siūloma naikinti 5 straipsnį.
“JAV apskritai niekada neturėjo prisiimti jokių karinių įsipareigojimų Baltijos valstybėms. Šios prievolės užkrauna pavojingą atsakomybę ir JAV privalo atsiriboti nuo jų”, – yra pareiškęs CATO politikos tyrimų institute Vašingtone dirbantis analitikas Tedas Carpenteris.
Pasak jo, “atėjus išbandymų metui Amerikai teks pasirinkti tarp blogos ir dar blogesnės galimybių – sulaužyti NATO sutartį ir nesilaikyti įsipareigojimų sąjungininkėms arba vykdyti tai, ką pažadėjus ir taip priartėti prie branduolinio konflikto”. “Trijų mažų Baltijos valstybių saugumas toli gražu to nevertas”, – daro išvadą analitikas.
O dabar citatos iš 2007 m. rugpjūčio 17 d. Politologas.lt įrašo:
…
→ Nuomonė
Laba diena,
malonu, kad dėmesingai skaitote “Kauno dieną”, gerai, kad, kaip aiškėja, straipsniai turi tam tikrą išliekamąją vertę – pavyzdžiui, pernykštės vasaros publikacija dar ir šį rudenį visaip analizuojama:)
Taip, tiek rašant Jūsų minimą straipsnį, tiek ir kitus straipsnius, yra naudojamas “copy-paste” metodas. Tačiau save gerbianti žiniasklaida visuomet nurodo, kam priklauso “nukopijuoti” žodžiai. Savęs negerbianti žiniasklaida to nenurodo, tiesiog sau prisiimdama minčių ir idėjų, pareiškimų, pasisakymų autorystę, taigi, tiesiog plagijuoja mintis. Jūsų minimame straipsnyje yra cituojamas Tedas Carpenteris. Nuoroda į pirminį idėjų autorių yra! Gali būti, kad mintys paimtos iš Jūsų nurodyto 2007 metų rugpjūčio 17 dienos straipsnio (rengiant publikaciją laikraščiui buvo “googlinama” informacija apie nuomones dėl Baltijos valstybių saugumo ir tikriausiai atrastas šis straipsnelis politologas.lt internetiniame puslapyje, kuriame cituojamas T.Carpenteris). Bet juk cituojamos mintys priklauso ne Jums, kaip nurodyto straipsnelio autoriui, bet T.Carpenteriui! Argi tai nėra nurodyta mano straipsnyje? Kiek matau, yra.
Juk turbūt būtų labai negražu, jeigu imčiau ir pats sau prisiskirčiau eksperto pareikštas mintis. Bet taip nepadariau, minčių autorius aiškiai nurodytas. O kur tos mintys buvo publikuotos (Honkongo laikraštyje “South China Morning Post” ir/ar interneto puslapyje “politologas.lt”, dar kur nors), tai jau antraeilis ir, sutikite, menkai skaitytoją dominantis dalykas.
Suprantu Jūsų nusivylimą, kad nenurodžiau, jog T.Carpenterio mintys (tikriausiai) paimtos iš Jūsų straipsnio, publikuoto internete 2007 metais. Bet, patikėkit, mano publikacija ir taip didžiulė. Jeigu aš ties kiekviena cituojama mintimi dar ir dėčiau nuorodą, iš kur tiksliai ta mintis yra paimta, straipsnis virstų jau nebe normaliai, per 15 minučių perskaitomu straipsniu (kaip priklauso publikuoti dienraštyje), bet beveik moksliniu darbu, išdėstytu keliolikoje puslapių. Laikraštis negali sau leisti šitaip netaupiai naudoti savo plotą. To galite reikalauti iš mokslinių leidinių.
Jūsų straipsnis buvo paviešintas, vadinasi, mintis iš jo ir aš, ir bet kas kitas gali naudoti savo darbuose, žinoma, nepamirštant nurodyti pirminį šaltinį, kam priklauso cituojamos mintys. Kaip šiuo atveju buvo su T.Carpenteriu.
Autorius
Stasy, teksto vertimas iš užsienio kalbos taip pat laikomas autoriniu darbu, todėl kaip šaltinis, mano supratimu, turėtų būti nurodytas galutinis šaltinis.
Dažniausiai nėra techniškai įmanoma tai padaryti. Palyginkime: “…sakė CATO ekspertas Tedas Carpenteris…” ir “…prieš metus internetiniame portale “politologas.lt” Justo Šireikos straipsnyje “Pasaulio galiūnus prie sienos remia neatsargūs įsipareigojimai” cituojamas Honkongo laikraštyje “South China Morning Post” amerikiečių akademiko Tedo Carpenterio paskelbtos mintys…” Galbūt antra formuluotė ir yra tikslesnė bei sąžiningesnė, bet pirma tiesiog trumpesnė, neapsunkinanti skaitytojo, kas labai svarbu amžinai vietos neturinčiame dienraštyje. Netgi jeigu aš surašyčiau antrąjį (ilgąjį, tikslųjį) variantą, redaktorius jį ištrumpintų iki pirmojo ir vistiek liktų tiesiog “Tedas Carpenteris sakė (pasakė, pabrėžė, nurodė etc.):) Būtų juokinga, jeigu, tarkim, kokiame nors straipsnyje cituočiau Mikę Pūkuotuką ir rašyčiau štai tokiu būdu: “Kaip sakė Mikė Pūkuotukas iš Alexanderio Milne’o knygos “Pūkuotuko pasaulis” (vertimas Virginijaus Čepaičio; “Garnelio” leidykla, Vilnius 1998): “Vieni turi proto, o kiti neturi, ir viskas”. Juk tiesiog parašyčiau: “Mikė Pūkuotukas sakė, kad “vieni turi proto, o kiti neturi, ir viskas”. Ar ne taip?:)
Sutinku dėl praktinių aspektų, tačiau etikos klausimas išlieka. Jei naudojamasi kito žmogaus darbo vaisiais, būtų prasminga bent jau tą pripažinti ir taip jam padėkoti. Juk ir pats turbūt nenorėtum, kad tavo darbu be to pripažinimo naudotųsi kiti? Kaip tą įgyvendinti techniškai – kitas klausimas, bet nemanau, kad jis neišsprendžiamas. Norintys ieško galimybių, nenorintys – pasiteisinimų. :)
Manau, kad be reikalo taip karščiuojamasi dėl vertimo citavimo. Laikraštis, tai ne tapetas kur gali viskas sutilpti, jame taip pat taikoma ir visai kitokia citavimo praktika negu kad reikalaujama mokslinėse publikacijose. Manyčiau, kad reikia ne pergyventi, o tiktai džiaugtis, kad išverstu tekstu kažkas pasinaudojo ir jį dar plačiau paskleidė – tai kaip tik ir suteikia didesnę prasmę pačiam vertėjo darbui, tačiau reikalauti už tai dar ir kažkokių autorystės palūkanų yra tam tikras savo svarbos pervertinimas.
Kita vertus ir pats autorius atlieka tipišką žurnalistinį judesį kai pernelyg jau skambiai pavadina savo tekstą – “Kas apsaugos nuo plagijavimo?”. Ką nuo ko čia reikia saugoti? Kas čia ką skriaudžia? Kas čia yra tas vargšas skriaudžiamasis? Juk nėra pretenzijų dėl pavogtos minties ir jos paskelbimo kaip savos. Žinoma, vertimas yra autorinis darbas, tačiau laikraštis nėra ta vieta kur galima reikalauti vertėjo pavardės nurodymo. Galų gale net ne visuose moksliniuose straipsniuose yra nurodomas teksto vertėjas.
Man rodos, kad čia visos lietuviškos blogosferos bėda, kuomet kiekvienas su savo tekstais elgiasi kaip vienturtis vaikas su žaislais – kiekvienas mažiausias tekstukas ar piršto pajudinimas internete yra autorizuotas, apsaugotas, nes tai pareikalavo iš autoriaus milijono litrų prakaito ir tūkstančio vienos bemiegės nakties. Juk internetas ir yra tam sukurtas, kad dalintis. Galu gale dalintis yra džiaugsmas – reikia džiaugtis jei kažkas perima tavo mintį, jeigu ji kažkam pasirodo reikalinga ir vertinga. O vietoj to pas mus mėgstama skūpaus vaiko logika – žiūrėk ką turiu, bet palaikyti ir pažaisti neduosiu. Na, nebent sumokėsi, nes tai yra labai vertinga, o viskas kas bent kiek vertinga yra įkainota.
nieko neatsitiktų, jeigu blogo autorius būtų įspėtas, kad jo citata bus panaudota rašant straipsnį ir iš karto paaiškinta, dėl kokių aspektų nebus nurodyta vertimo autorystė (arba suderintas toks jos nurodymo būdas, kuris nenuskriaustų nei vienos, nei kitos pusės).
manau, kad šio klausimo esmė – ne autorystės nurodymo formalumas, o pagarba kito žmogaus darbui. rasti tinkamą ir nedaug laiko užimantį būdą tai padaryti yra deramas atpildas už copy-paste laikų paprastumą. jei nebūtų atvirai rašančių ar verčiančių autorių – nebūtų ir iš kur per kelias sekundes nusikopijuoti (sutaupant daug laiko, kurį tektų praleisti, pavyzdžiui, sėdint bibliotekoje), tiesa?
Visiškai pritariu ktb. Elementariausia išankstinė komunikacija su šaltinio autoriumi, paprašant leisti naudotis jo darbu, šiuo atveju galėjo problemą išspręsti jai dar neiškilus.
Informuoti autoriu apie vertimo panaudojima, manau, butu saziningas veiksmas. Taciau – jeigu kalbame apie deinrascius ir ju darbo tempus – tai galetu buti atlikta tik post factum.
Stasy Gudavičiau,
Nuoširdžiai tikiuosi, kad dar kartą “dasigooglinsite” iki šio įrašo. Įsiterpsiu į vyrų diskusiją.
Tai, kad “copy-peistinat”, net savaip neperformulavęs svetimų (nekalbu apie vaikiškų knygelių peresonažus) minčių, šį tą pasako apie Jūsų, kaip žurnalisto darbo etiką ir kokybę. Ar šaltiniai iš kurių sukurpėte straipsnį patikimi? Patikrinote, ar tikrai tikslus rašančio tinklaraštį žmogaus vertimas? O gal jis nusprendė tik papokštauti ir išvertė garbaus žmogaus mintis taip, kaip jam patiko?
Tai, kad informacijos ieškote politikos “megėjų” forumuose, tinklaraščiuose ir kitose internetinėse sueigose, savinatės rastų įrašų dalis, dėl to nei kiek nesisielojate ir šio fakto neslepiate, aiškiai rodo į pirmą punktą.
Džiugi jūsiškė drąsą. Po to, kai buvote viešai paskelbtas PLAGIATORIUMI, sugebate atslinkti ir drėbti kažkokias aptakias frazes (tarkime, fikcinių vaikiškų knygelių personažų pavyzdžius) į akis žmogui, iš kurio PAVOGĖTE (atlikote autorinę vagystę) minimą teksto dalį.
Originalus autorius (šiuo atveju Justas Šireika) savo nuožiūra išvertė Tedo Carpenterio citatą (kurią Jūs vėliau pavogėtė) negavo materialaus atlyginimo už darbą, o Jūs, žurnaliste, už šitą pavogto įrašo gabalą gavote piniginį atlyginimą. Suprantate apie ką aš?
Jeigu tai nėra Jūsų nuolatinio darbo paslaptis, iš kelių dar šaltinių “pasiskolinote” mintis tame straipsnyje?
Pabaigai, Stasy, pasakysiu, kad tokių žmonių kaip Jūs (nesąžiningų grafomanų – spaudos atliekų, negeneruojančių savo idėjų ir nesukurpiančių nieko, išskyrus pasirinktos straipsnio temos įvedimo į google laukely) pastangomis žurnalistai Lietuvoje vadinami “šunimis, bėzdariais, melagiais ir žurnaliūgom”.
Žiūrėkite, ką jums “sugooglinau”: http://www.google.lt/search?hl=lt&q=%C5%BDurnalist%C5%B3+etika&meta=&cts=1259161058812&aq=f&oq=
Mėgaukitės autorinės vagystės įrodymo keblumais ir toliau stebinkite liaudį naujais vogtais straipsniais.
Bet gal nedraskykite akių, plagiatoriau, ką?