Ar mums reikalinga krašto apsauga?
Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta kalbos apie tai, kad mums esą nereikalinga kariuomenė. Paprastai yra argumentuojama tuo, jog mes jau esame NATO sudėtyje, tad jau viskas ramu. Kita dalis visuomenės, akivaizdžiai veikiama Rusijos informacinės propagandos kanalų, laiko NATO agresyviu kariniu bloku. Kiek blaiviau mąstantis žmogus numotų ranka ir pasakytų, jog tai tamsuolių paistymai, tačiau į tokį požiūrį, mano manymu, reikėtų pažvelgti kiek atidžiau ir pasistengti jį paneigti.
Visų pirma kalbant apie kariuomenės reikalingumą geriausia būtų prisiminti dar Napoleono Bonaparto išsakytą mintį – „jeigu valstybė atsisako maitinti savo kariuomenę, ji turės maitinti svetimą“. Kita vertus, tai, kad mūsų valstybė yra NATO aljanso narė, dar nereiškia, jog patys neturime rūpintis savo saugumu. Jei nesirūpinsime savimi, tai ir aljanso partnerės vargu ar sugebės padėti. Senovės Atėnuose, Atėnų polio klestėjimo laikotarpiu, karta atėjusi po Periklio jau nebesuprato būtinumo mankštintis ar ruoštis karui. Jie mastė daugmaž taip: kam rengtis karui, jeigu jo galbūt nebus? Dėl tokios mąstysenos atėniečiams teko sumokėti didelę kainą ir galiausiai atvedė prie lemtingo pralaimėjimo Peloponeso kare prieš Spartą… Tad apsimetinėti, kad Lietuvai nėra jokių grėsmių, švelniai tariant, naivu.
Toliau remiantis senovės graikų pavyzdžiais, galima teigti, kad jei tauta nepasiryžusi kovoti dėl savo laisvės, ji tos laisvės nėra verta. Anot Aristotelio, žmogus su vergo sąmone yra vertas vergo dalios. Lietuvos istorija rodo, jog mes visada kovojome dėl savo laisvės ir negailėjome tam aukų. Tad kas atsitiko? Nejaugi pavargome nuo laisvės? Nemanau. Tiesiog tam tikros žiniasklaidos priemonės krašto apsaugą kryptingai pristato neigiamai, neva, geriau šalies gynybai skirtus pinigus panaudoti socialinėms reikmėms. Tokios kalbos paprastiems Lietuvos piliečiams, kurie menkai susiduria su krašto apsaugos svarbos klausimu, yra labai paveikios. Kita vertus reikia suprasti, kad nepasirūpinant savo šalies saugumu, negali būti jokios kalbos apie kokią nors socialinę gerovę. Tai yra istoriškai ne kartą įrodytas faktas.
Jau girdžiu kritikų balsus apie tai, kad mes galime rūpintis savo krašto saugumu, bet kam mums siųsti savo karius į Afganistaną? Atsakau. Visų pirma įstodami į aljansą mes prisiėmėme tam tikrus įsipareigojimus kitų narių atžvilgiu. Mainais už palyginti nebrangų indėlį į misiją Afganistane, gauname oro erdvės policijos misiją iš NATO šalių partnerių. Reikia pabrėžti, kad oro erdvės apsauga yra nepigus malonumas ir vienai Lietuvai, su jos ekonominėmis galimybėmis, tikrai neįkandamas.
O tiems kurie skleidžia dezinformaciją apie tai, kad NATO yra, neva, agresyvus karinis blokas, duoti atsaką užtenka vos šiek tiek pasidomėjus aljanso istorija. Visose valstybėse, kurios įstojo į NATO įsitvirtino stabilumas. Ši organizacija padėjo sukurti gerokai daugiau saugumo tiek šiaurės Atlanto regione, tiek ir kitose pasaulio dalyse. Galima paminėti tai, jog aljanso dėka buvo stabilizuoti Graikijos ir Turkijos santykiai, Vakarų Europa išgelbėta nuo komunistinės Rusijos agresijos, užtikrintas stabilumas Adrijos jūros regione ir visame Balkanų pusiasalyje. Be to, aljansas nėra išprovokavęs ar bent bandęs provokuoti kokį nors karinį konfliktą – visiškai skirtingai negu kai kurios „draugiškos“ valstybės.
Grįžtant prie mūsų krašto apsaugos galima teigti, jog Lietuvai ne tik nereikia mažinti kariuomenės, bet, priešingai, didinti jos pajėgumus. Po šauktinių prievolės atsisakymo yra pastebimas žymus eilinių kareivių stygius. Be to, mums būtina galų gale pradėti skirti krašto apsaugai dar prieš stojimą į NATO pasižadėtus 2% šalies BVP, užbaigti kariuomenės pertvarką, užtikrinti pakankamą jos aprūpinimą, tinkamą sukomplektavimą ir tik tada mes galėsime kalbėti apie išties saugią Lietuvą.
→ Nuomonė
Pritariu. Kariuomene yra butina. didesne/mazesne – cia jau derybu klausimas, bet joks NATO nepades jei nebus kariuomenes… nors ir tiesioginiu gresmiu siuo metu nera, bet turim is keliu pusiu labai agresyvius kaimynus, pradedant rusija ir baigiant lenkija.
Pilnai pritariu dėl kariuomenės. Valstybė be kariuomenės – tuščia žemė.
Dėl požiūrio į NATO, kaip visiškai neagresyvią organizaciją, drįsčiau abejoti. Skirtumas, kaip, kur ir kokiais tikslais jėga yra panaudojama. Nėra sunku pastebėti, kad vakarai turi savo interesų kituose regionuose ir ten bando “įvesto savo tvarką”. Bet, deja, geresnių alternatyvų NATO nėra.
http://oblius.blogr.lt/2009/07/01/mirk-uz-lietuva/
„jei tauta nepasiryžusi kovoti dėl savo laisvės, ji tos laisvės nėra verta“ Sakyti, kad kariuomenės dydis yra pasiryžimo kovoti už laisvę indikatorius yra, švelniai tariant, naivu. Pakanka prisiminti, kad 1940 buvome okupuoti, nors kariuomenei buvo skiriama itin daug pinigų.
„nepasirūpinant savo šalies saugumu, negali būti jokios kalbos apie kokią nors socialinę gerovę“ Nematau jokio ryšio.
„oro erdvės apsauga“ Nebūkime juokingi, nuo ko tokia apsauga gali apsaugoti? Prisiminkime tą rusų naikintuvą nukritusį Lietuvoj. Apsaugojo?
„aljansas nėra išprovokavęs ar bent bandęs provokuoti kokį nors karinį konfliktą“ čia galima pabandyti prikišti tariamą 09-11 sąmokslą, išprovokavusį Afganistano karą. Apskritai, kokios karo Afganistane priežastys?
„Yra pastebimas žymus eilinių kareivių stygius“ kas jį pastebi?
Galų gale, ką simbolizuoja parinkta nuotrauka? Kad Lietuva su savo kariuomene yra kaip paukštis prieš šautuvą?
“čia galima pabandyti prikišti tariamą 09-11 sąmokslą”
Siūlyčiau apie sąmokslus paskaitinėti čia: http://www.conspiracyscience.com/articles/911/
Net ir vieno žmogaus žūtis nėra “palyginti nebrangus indėlis”. Aš ne prieš misiją Afganistane, tiesiog galėjai parinkti tinkamesnius žodžius.
Gerb. Martynai. Pamėginsiu atsakyti į tavo klausimus/replikas
1) Kariuomenės dydis nebūtinai yra išraiška ar garantas, tačiau kariuomenės nebuvimas ar per mažos turėjimas irgi pavojaus signalas, juoba kai žmonės nesuvokia jos būtinumo. Kaip rašė Rousseau, paralitikas gali turėti apsčiai valios bėgti, bet nepajudės iš vietos, o sveikas žmogus gali turi galimybę bėgti, bet to nedarys jei nenorės – abu napajudės iš vietos. Todėl norint apsiginti, kai tai yra reikalinga, būtina turėti tam galimybę…
2) Valstybėje negalinčoje apsiginti socialinės apsaugos ir švietimo struktūros yra paprasčiausiai beprasmės, nes tik trumpo laikotarpio klausimas kada neliks nei valstybės, nei minėtųjų struktūrų.
3) Naikintuvas nukrtito :)) bet jei rimčiau, tai pačiai Rusijai kiek nejauku kištis į valstybę kurioje yra NATO karių (kad ir mažas kiekis), jei ne ta misija, rusai išvis skraidytų kaip nori, tiesiog be stabdžių. Gruzija to pavyzdys..
4) Sąmokslo teorijų nekomentuosiu… O Afganistanas yra rogue state. Tokios valstybės kelia pavojų iš esmės visam regionui. Už tą sumaištį dėkokime sovietų Rusijai…
5) Eilinių karių stygių pastebi visi karo specialistai, karininkai ir kariuomenės vadovybė.
6) Paukštis simbolizuoja visokius diletantus ir profanus, kurie svaidosi visiškai absurdiškais sapaliojimais apie krašto apsaugą ir teigia, kad kariuomenė yra nereikalinga. Tai jie yra pauksčiai prieš nedraugų šautuvų vamzdžius…
Pinigų švaistymas.
ne, aurimai.
Malonu, jog atsakei, Laurynai.
1) Nuo Baltarusijos gal ir apsigintume, jei turėtume neblogą kariuomenę. Ne daugiau. Esame visiškai priklausomi nuo kitų šalių geranoriškumo.
Jei pultų – verčiau jau susikibtume už rankų ir stotume prieš tankus. Veiktų efektyviau. Kas nori būti laisvas, tas ir yra laisvas. Jei žmonės nori būti priklausomi nuo kažkurios šalies, tai papildoma tankų divizija turbūt nepadės.
2) Bet gal per tą trumpą gerovės (sukurtos šautuvų sąskaita), žmonės supras, išmoks puikios kokybės studijose šį tą svarbaus, kas net ir priespaudos sąlygomis neleistų lengvai nulūžti? Vienaip ar kitaip, viskas yra laikina ir kažkada pasibaigs, net ir Norvegijos „ateities fondas“ (ar kaip ten tie pinigai iš naftos kaupiami spec. sąskaitoje vadinas).
3) Gal ir skraidytų, bet nebūtinai. Šiaip ar taip bet kokio ginkluoto konflikto atveju oro policija būtų praktiškai bevertė. Žinoma, jos buvimas galbūt ir neleidžia tokiam konfliktui prasidėti.
4) Įmesiu trumpą Naomi Chomskio interviu vėliau, kai turėsiu nuorodą, apie karą Afganistane.
5) Na taip. O pensininkai pastebi per mažas pensijas, mokytojų profsąjungų vadai pastebi per mažus mokytojų atlyginimus, analogiškai tą patį savo specialybių atlyginimuose pastebi ir gydytojai, policininkai, gaisrininkai, dėstytojai, lengvaatlečiai, etc. Natūralu.
Aš tiesiog nemanau, kad yra verta 2% visų mūsų uždirbamų pinigų (tai tikrai DAUG) paskirti tam, kad butaforiniai (nes tikro karo gyvenime nėra matę) kareiviai šaudytų į butaforinius priešus iš butaforinių kulkų. Žinoma, ginklai ir visa kita tiesiog privalo būti aukščiausios klasės – NATO standartai… Vis tik reikia suprasti, kurioje cukrus greit taps prabangos preke, tokios nelygybės netoleruos ir tokios kariuomenės nepalaikys. Kariuomenės lygis turi atitikti bendrą ekonomikos lygį. Jei nesame FR lygio ekonomikoje, tai turim nebūti FR lygio ir kariuomenėje.
“nes tikro karo gyvenime nėra matę”.
Taip išeitų Kinijos kariuomenė irgi butaforinė. :) Sakau ne dėl to, kad lyginčiau – tiesiog toks argumentavimas turi nemažų spragų.
Lietuvos kariuomenė krašto gynybos aspektu nėra beprasmis reikalas. Kadangi tam tikrą laiką reikia išsilaikyti aktyviai priešinantis, kol susirinkusios NATO narės nuspręstų veikti pagal 5 straipsnį ir pradėti gynybą (be abejo, jei tikėtume, kad karinės agresijos atveju mus tikrai gintų), vadinasi net ir laikiną šalies gynybą kažkas turi organizuoti ir vykdyti.
http://www.youtube.com/watch?v=sfa0aBqqChE
Gerb. autoriau, ar jums teko kada girdėti apie vieną tokią buvusią imperiją, nacistinės Vokietijos sąjungininkę, bet dabar klestinčią _pacifistinę_, _demokratinę_ ir visiškai _laisvą_ valstybę _Kinijos pašonėje_? Gal net teko girdėti ir apie jos ekonomikos, mokslinius bei socialinius pasiekimus _atsisakius kariuomenės_? Jums pateikt pavadinimą, ar patys atspėsit?
Netikiu, kad tamsta esate toks žioplas ir nežinote, kad Japonijoje yra kažkur apie 50 tūkstančių amerikiečių kareivių, plius pilna karinės technikos. O aplink Japoniją yra dar keletas didžiulių Amerikos karinių bazių. Nepaisant to, tiek japonai, tiek pietų koriejiečiai “šika į kelnes” vos tik Pchenjano tironas ima nepatenkintas purkštauti, kad paleis raketų, jei negaus eilinės maisto duoklės savo badaujančiai tautai.
Būdamas pacifistiškas turi dirbti, kaip baudžiauninkas už du ar net už tris, nes išlaikai ne tik save, bet ir stiprius, alkanus bei piktus kaimynus-šeimininkus.
Japonijos laivynas yra 2 kartus stipresnis už Prancūzijos. Man regis tai viską pasako apie jos gynybinius pajėgumus.
Edvardai, nereikia manęs vadinti gerbiamu :) Spėlionėm irgi neužsiimkim, bet tiesiog kiekvienos valstybės situacija kitokia ir reikia labai gerai apgalvoti ką mes galim sau leisti, ką ne ir kas mums yra būtina… Aišku, kad būtų geriau jei mums visiškai nereikėtu kariuomenės, bet regis reikia, nes esame šalia konvulsijų apimtos griūvančios imperijos.
Krašto apsauga aišku reikalinga, nei vienas pilno proto žmogus nesiūlo visiškai atsisakyti kariuomenės. Tačiau daugelis realiai mąstančių žmonių pabrėžia problemą, jog Lietuva yra maža valstybė ir tiesiog nei fiziškai, nei ekonomiškai negalėtų turėti tokios kariuomenės, jog ji atsilaikytų prieš didelę priešišką valstybę. Pasiknisęs radau straipsnį, kuris galutinai užtvirtino mano susidarytą nuomonę: http://www.lrytas.lt/-12228350611220606098-p1-lietuvos-diena-jav-karo-ekspertas-w-s-lindas-si%C5%ABlo-baltijos-%C5%A1alims-nusilenkti-rusijai.htm
Ten JAV karo ekspertas W.S.Lindas sako:
“Tačiau tai iškėlė klausimą, kokią gynybą galėtų taikyti Baltijos šalys.
Blogiausias variantas tokiu atveju būtų imti pavyzdį iš Gruzijos ir sukurti žaislinę kariuomenę. Saujelė modernių naikintuvų, vienas ar du batalionai tankų, karinio laivyno fregata – visa tai nieko verta. Prieš Didžiąją Jėgą žaislų kariuomenė palūš per kelias dienas, o galbūt ir per valandas.
Be to, keli modernūs naikintuvai ar tankai kainuoja labai daug – tikrai gynybai nelieka pinigų. Jeigu Baltijos šalys nesirengia kariauti tarpusavyje, jos turėtų atiduoti karinius žaislus vaikams.” Štai apie ką kalba dabartinės kariuomenės kritikai. Kokią išeitį siūlo Lindas? Gana paprastą:
“Tačiau veiksmingas planas yra. Jis tiktų Baltijos šalims ir kitoms mažoms valstybėms.
Tai – Irako modelis.
Vietoj to, kad kurtų žaislines armijas, šalys turėtų planuoti Irako stiliaus pasipriešinimo kovą su okupantais. Tam reikia universalios kariuomenės kaip Šveicarijoje, kur kiekvienas pilietis vyras moka šaudyti ir minuoti kelius, žino, kur yra po šalį išbarstytos ginklų ir sprogmenų slėptuvės.” + geros kaimynystės politikos.
Klausimas: ar mums reikalinga krašto apsauga? Atsakymas: Mums krašto apsauga visai nereikalinga. Ji reikalinga NATO ir dar praverčia Amerikai. Šiaip dar ir kitaip galima atsakyti: krašto apsaugos reikalingumas priklauso nuo Lietuvos vertybių. Jei dominuoja tuštybė – tai jo, td mums šis aksesuaras lb reikalingas. Bet jei dominuoja sveikas savikritiškas protas – ne, mums krašto apsauga, tokia, kokią turime dabar, o tuo labiau tokiu idiotišku, kažkieno ego glostančiu (aš super uber fantastyk GENEROLAS, mdfaka), santykiu: dešimt generolų tenka 15 230 karių (???omg wtf????) absoliučiai nereikalinga (šiuo savo teiginiu remiu aukščiau išsakytas mintis – kad Lietuvai nebent praverstų Irako modelis, bet lietuvis – ne afganų kalnietis, o šakė – tai ne ak47, tad kitos šalies agresijos atveju mes kaip ir būtume pasmerkti savo tradiciją bei kultūrą puoselėti be Lietuvos, kaip valstybės, egzistavimo). Beje, palyginimui: Turkijos kariuomenės dydis yra 1.43 000, iš jų 15 armijos generolų.
patikslinu klaidas. ne 1.43 000, bet 1.043 000 ir ten tie 15 yra patys pagrindiniai, tačiau iš esmės galima sakyti, kad armijai vadovauja 70 žmonių (čia dar kiti generolai įeina į šitą sk).
Žinoma,kad reikia turėti savo kariuominią,tačiau ją reikia ruošti partizaniniam karui,nes atvirame kare,tarkim prieš Rusiją,Lietuvai nebūt,net teorinių šansų pasipriešinti,kaip parodė istorija 2 cccp okopacijai Lietuva,visiškai nebuvo pasiruošus partizaniniam karui,beveik visi Lietuvos karininkai traukėsi į Vokietiją bijodami sušaudymo,o partizanams vadovavo eiliniai kariai arba valstiečiai,nors ir eiliniai kariai nebuvo ruošiami tokiam karui.
NUO KO GINSITES?NUO LIETUVOS TAUTOS?MES- RUSAI GYVENANTYS LIETUVOJE NEKADA NEPUOLAME ANT SILPNU…
Kalbant apie Lietuvos rusus, tai kaip 20 metų gyvenęs Vilniuje žinau, kad jie nieko padoriau apskritai nesugeba, kaip tik pulti silpnesnius arba bent jau turėdami ryškią kiekybinę persvarą. Nereikia jau piešti kilmingųjų iš marozų
Tik visiškas besmegenis mulkis arba gudrus Lietuvos priešas (Maskvos agentas) gali tvirtinti, kad kariuomenė ir krašto apsauga Lietuvai nereikalingas dalykas. Juk užpuolus priešui (tai pačiai Rusijai) NATO neateis tą pačią minutę į pagalbą – dvi paras Lietuvos kariuomenė turės pati atlaikyti smūgį ir priešintis, nes tiek laiko prireiks kol NATO šalių pajėgos realiai galės ateiti į pagalbą.