Aš nesekiau tų viešų diskusijų šia tema, kurios aprašytos, tik Jokubaitį ir Radžvilą kartais paskaitydavau ir galvą pakraipydavau :D. Mano nuomone, socialiniai liberalai remdamiesi savo pozityviosiomis laisvėmis iš principo nesiskiria nuo socialdemokratų (:D), tai jie gali versti Italijos mokyklas nusikabinti kryžius, net jeigu ten visi nori juos kabinti! Priverstinis pasaulietiškumas, suprask :). Tai jie gali prievarta atimti paties žmogaus sukurtą turtą bendram visų gėriui. Hm.

Tačiau tai keistas liberalizmas ir ne visiškai teisinga tokį liberalizmą ėmus diskusijos objektu generalizuoti ir ‘šėtoninti’ visą liberalizmo ideologiją. Ne veltui ir J.N. Grėjaus knygutė vadinasi ‘Liberalisms’ (daugiskaita!)

Apskritai apie laisvių skleidimą prievarta tarptautiniuose santykiuose patiko Meado mintis (manęs šis ekspertas labai nežavi, bet keletas jo pasakytų minčių smigo konservatoriams į širdis :D).
Taigi neokonservatoriai yra tie, kurie prioritetu laiko demokratijos vertybių ‘spreadinimą’ išoriniame pasaulyje. ‘Liberalinternationalistams’ tai išvis nėra prioritetas, jiems svarbiausia saugoti teisinės valstybės principus šalies viduje.

Man kartais atrodo, kad taip yra ir apskritai. Juk ne liberalai aiškina kaip kam gyventi, kas yra dora ir kas yra nedora. Jiems svarbiausia saugoti laisves savo kiemuose. O žalos principas (nedaryk to, kas pažeistų kito teises) ir yra būtent liberalų veiklos ribos linija.

Apskritai kartais pilama ant liberalų kaip ant, atsiprašau, laukinių. Ar tik ne liberalizmas kalba apie sąmoningą ir atsakingą individą.

Štai praktinėje politikoje liberalizmas dažnai yra trečias žaidėjas, kartais atrodo ‘ajajai’, kada gi mes tapsime antrais arba pirmais. Bet tai nėra liberalizmo tikslas! Liberalizmo tikslas politikoje yra jos nešališkumas, nevienakryptiškumas, balansas.

Jeigu suteiktume liberalams laisvąją rinką, nešališką žmogaus teisių gynybą ir racionalų bei nešališką viešųjų reikalų administravimą, matyt, politikos išvis nereikėtų :).

Tačiau ne visi yra liberalai ir nebūtinai turi jais būti! Turime socialistus, turime konservatorius, dabar liberalams atsiranda politika :).

Aš esu liberalė ir man taip pat, kaip ir jums, visiškai svetimas liberalizmo vertybių kišimas prievarta tiems, kas gyvena kitaip (pvz. islamiško pasaulio demokratizacija). Tačiau viskas kinta, žmonės juda, mes keičiamės, pamažėle keičiasi tas pats islamas. Jokie tradicijų saugotojai to nesustabdys.

O grįžtant prie A.J. ir V.R., matyt, daugeliui kritikų įstrigo filosofų vienareikšmiškumas arba paprastais žodžiais – šaudymas į vienus vartus. TSPMI politinės filosofijos kursuose yra vietos liberalizmo kritikai ir žiupsneliui ‘tobulo’ konservatizmo. Apie socialistus mes beveik nežinome nieko, išskyrus tai, jog skaitome K.Marksą ir akcentuojame vietą, kur socializmas pavojingai priartėja prie liberalizmo.

Taigi kas jau kas, bet liberalizmo kritikai ir apologetai po pirmo kurso išauga puikūs. Arba atvirkščiai – sustiprėja liberalų partizaninės gretos, nes atsižvelgiant į filosofų pavojaus signalus, LIBERTARIZMAS, pavadinkime tai taip, atrodo patraukliausia idėjų sistema.