Kas apgins nuo plagijavimo? (II)

Grįžtame prie plagijavimo temos. Iki šiol buvo užfiksuotas vienas mūsų tinklaraščio tekstų neteisėto kopijavimo atvejis. Bet, deja, ne paskutinis. Šį kartą plagiatorius – Evelina Uždavinytė – lietuvių išeivijos žurnalistė Švedijoje.

Keletas mano rašinio „Dėl „lenkiškų“ raidžių“ pastaraipų beveik nepakitusios copy&paste metodu atsidūrė panelės Uždavinytės straipsnyje „Vargas dėl pavardės“.

Citata iš 2010 balandžio 01 d. tinklalapio Tiesa.com:

Lietuviškos raidės yra lenkiškos?

Britų akademikas, žurnalo „The Economist“ publicistas Edwardas Lucasas juokais sako, kad būtent dėl w raidės rašymo lietuviškuose pasuose tvyro politinė įtampa tarp Lenkijos ir Lietuvos. Jam, kaip ir daugeliui kitų apžvalgininkų, nemenką nuostabą kelia sprendimas drausti dokumentuose „lenkiškas“ raides. Pavyzdžiui, Punsko rajone, labiausiai lietuvių apgyvendintoje Lenkijos dalyje, prašymas lietuviškai rašyti vietovardžių pavadinimus valdžios jau yra vykdomas.

Tiek lietuviai, tiek lenkai yra perėmę moderniąją lotynų abėcėlę, o ne sugalvoję savas. W ar x nėra „lenkiškos“ ar „angliškos“ raidės. Ir „lietuviškomis“ neretai vadinamos č, š ar ž iš tiesų yra perimtos iš čekų alfabeto – Rytų Europos slavų kalbos, labai artimos lenkams. Ironiška, tačiau raides ą ir ę kaip tik esame perėmę iš lenkų, nuo kurių įtakos dabar bandome saugoti lietuvių kalbos savitumą. Tad kyla pagrįstas klausimas – ar tikrai lenkai kėsinasi į lietuvių nacionalinį identitetą?

Galima žvilgtelėti ir į dar keletą įdomių faktų apie lietuvių asmenvardžių ištakas. Kone trečdalis save lietuviais laikančių tautiečių turi lenkiškos kilmės pavardes, tad daugelio lietuvių pavardės turi arba sulietuvintą lenkišką kamieną, arba priesagą. Beje, pernai Seimo įteisinta galimybe susilietuvinti pavardes, atsisakant slaviškos priesagos, pasinaudojo įtartinai mažai lietuvybės sergėtojų…

O dabar orginalaus teksto ištraukos iš 2010 kovo 24 d. Politologas.lt įrašo:

Lucas pateikė tragikomišką pavyzdį iš savo asmeninės patirties – pažįstamų paklaustas, kodėl tarp Lenkijos ir Lietuvos tebevyrauja politinė įtampa bei nepasitikėjimas, jis atsakė, jog dabar tai lemia w raidė lietuviškuose pasuose, šiems sukeldamas didelę nuostabą. Nuostabą mūsiškių iniciatyvos uždrausti „lenkiškas“ raides bei vietovardžius kelia, ko gero, ir nevienam politiškai mąstančiam mūsų tautiečiui.

[...]

Tuo tarpu, kai Punsko rajone (labiausiai lietuvių apgyvendintoje Lenkijos dalyje) analogiškas prašymas dėl lietuviškų pavadinimų lenkų valdžios jau yra vykdomas.

[...]

Tiek lietuviai, tiek lenkai yra perėmę moderniąją lotynų abėcėlę, o ne sugalvoję savas. W ar x nėra „lenkiškos“ ar „angliškos“ raidės. Taip pat, neretai „lietuviškomis“ neva vadinamos č, š ar ž, iš tiesų, yra sukurtos ne lietuvių, bet perimtos iš čekų alfabeto – Rytų Europos slavų kalbos, beje, labai artimos lenkams. Ironiška, tačiau raides ą ir ę kaip tik ir esame perėmę iš lenkų, nuo kurių įtakos dabar neva bandome saugoti lietuvių kalbos savitumą. Taigi retorika, jog lenkai kėsinasi į nacionalinį identitetą, akivaizdu, nėra teisinga.

[...]

Galiausiai, galima žvilgtelėti į dar keletą įdomų faktų apie lietuvių asmenvardžių ištakas. Nesuklysiu pasakęs, kad kone trečdalis save lietuviais laikančių tautiečių turi lenkiškos kilmės pavardes. Tad nereto lietuvio šeimos vardas turi arba sulietuvintą lenkišką kamieną arba priesagą. Beje, pernai Seimo įteisinta galimybe susilietuvinti pavardes atsisakant slaviškos priesagos pasinaudojo įtartinai mažai „lietuvybės“ sergėtojų.

Be to, nors mano straipsnis buvo publikuotas Delfi.lt portale, po savaitėlės ten pat pasirodė ir panelės Evelinos  rašinys.