Kas apgins nuo plagijavimo? (II)
Grįžtame prie plagijavimo temos. Iki šiol buvo užfiksuotas vienas mūsų tinklaraščio tekstų neteisėto kopijavimo atvejis. Bet, deja, ne paskutinis. Šį kartą plagiatorius – Evelina Uždavinytė – lietuvių išeivijos žurnalistė Švedijoje.
Keletas mano rašinio „Dėl „lenkiškų“ raidžių“ pastaraipų beveik nepakitusios copy&paste metodu atsidūrė panelės Uždavinytės straipsnyje „Vargas dėl pavardės“.
Citata iš 2010 balandžio 01 d. tinklalapio Tiesa.com:
Lietuviškos raidės yra lenkiškos?
Britų akademikas, žurnalo „The Economist“ publicistas Edwardas Lucasas juokais sako, kad būtent dėl w raidės rašymo lietuviškuose pasuose tvyro politinė įtampa tarp Lenkijos ir Lietuvos. Jam, kaip ir daugeliui kitų apžvalgininkų, nemenką nuostabą kelia sprendimas drausti dokumentuose „lenkiškas“ raides. Pavyzdžiui, Punsko rajone, labiausiai lietuvių apgyvendintoje Lenkijos dalyje, prašymas lietuviškai rašyti vietovardžių pavadinimus valdžios jau yra vykdomas.
Tiek lietuviai, tiek lenkai yra perėmę moderniąją lotynų abėcėlę, o ne sugalvoję savas. W ar x nėra „lenkiškos“ ar „angliškos“ raidės. Ir „lietuviškomis“ neretai vadinamos č, š ar ž iš tiesų yra perimtos iš čekų alfabeto – Rytų Europos slavų kalbos, labai artimos lenkams. Ironiška, tačiau raides ą ir ę kaip tik esame perėmę iš lenkų, nuo kurių įtakos dabar bandome saugoti lietuvių kalbos savitumą. Tad kyla pagrįstas klausimas – ar tikrai lenkai kėsinasi į lietuvių nacionalinį identitetą?
Galima žvilgtelėti ir į dar keletą įdomių faktų apie lietuvių asmenvardžių ištakas. Kone trečdalis save lietuviais laikančių tautiečių turi lenkiškos kilmės pavardes, tad daugelio lietuvių pavardės turi arba sulietuvintą lenkišką kamieną, arba priesagą. Beje, pernai Seimo įteisinta galimybe susilietuvinti pavardes, atsisakant slaviškos priesagos, pasinaudojo įtartinai mažai lietuvybės sergėtojų…
O dabar orginalaus teksto ištraukos iš 2010 kovo 24 d. Politologas.lt įrašo:
Lucas pateikė tragikomišką pavyzdį iš savo asmeninės patirties – pažįstamų paklaustas, kodėl tarp Lenkijos ir Lietuvos tebevyrauja politinė įtampa bei nepasitikėjimas, jis atsakė, jog dabar tai lemia w raidė lietuviškuose pasuose, šiems sukeldamas didelę nuostabą. Nuostabą mūsiškių iniciatyvos uždrausti „lenkiškas“ raides bei vietovardžius kelia, ko gero, ir nevienam politiškai mąstančiam mūsų tautiečiui.
[...]
Tuo tarpu, kai Punsko rajone (labiausiai lietuvių apgyvendintoje Lenkijos dalyje) analogiškas prašymas dėl lietuviškų pavadinimų lenkų valdžios jau yra vykdomas.
[...]
Tiek lietuviai, tiek lenkai yra perėmę moderniąją lotynų abėcėlę, o ne sugalvoję savas. W ar x nėra „lenkiškos“ ar „angliškos“ raidės. Taip pat, neretai „lietuviškomis“ neva vadinamos č, š ar ž, iš tiesų, yra sukurtos ne lietuvių, bet perimtos iš čekų alfabeto – Rytų Europos slavų kalbos, beje, labai artimos lenkams. Ironiška, tačiau raides ą ir ę kaip tik ir esame perėmę iš lenkų, nuo kurių įtakos dabar neva bandome saugoti lietuvių kalbos savitumą. Taigi retorika, jog lenkai kėsinasi į nacionalinį identitetą, akivaizdu, nėra teisinga.
[...]
Galiausiai, galima žvilgtelėti į dar keletą įdomų faktų apie lietuvių asmenvardžių ištakas. Nesuklysiu pasakęs, kad kone trečdalis save lietuviais laikančių tautiečių turi lenkiškos kilmės pavardes. Tad nereto lietuvio šeimos vardas turi arba sulietuvintą lenkišką kamieną arba priesagą. Beje, pernai Seimo įteisinta galimybe susilietuvinti pavardes atsisakant slaviškos priesagos pasinaudojo įtartinai mažai „lietuvybės“ sergėtojų.
Be to, nors mano straipsnis buvo publikuotas Delfi.lt portale, po savaitėlės ten pat pasirodė ir panelės Evelinos rašinys.
→ Nuomonė
Vadinkite daiktus savais vardais. Terminas plagijavimas nebegąsdina, vartokite – vagys, nes tokie jie yra. Esu ir pats nukentėjęs nuo šitokių vagių. Be mano atsiklausimo buvo panaudota medžiaga iš mano tinklapio mokslininkų iš LŽŪU Stanislovo Tomašausko ir Skirmanto Pociaus.
Na ta uždavinytė (būtent iš mažosios raidės), jei neįdėjo nuorodos į originalų straipsnį, aišku yra internetinė kiaulaitė, bet vadinti vagimi gal truputi per daug. O geriausias būdas kovoti, manau yra tokių žurnalistų ir tokius straipsnius perkančių tinklapių viešinimas.
Gelbeti niekas neprivalo.
Naudokis tuo o ne priesinkis.
Didziuokis – tu cituojamas.
Na jei būtų buvęs cituojamas tada tikrai reikia didžiuotis. Esmė juk tame, kad niekas neužrašė jokios nuorodos. nėra kuo didžiuotis kai žmogus užsiimantis chaltūra cituoja tavo mintis. jie viską cituoja: wikipedia, referatai.lt, straipsniai.lt ir visus kitus neautentiškus šaltinius. tai reiškia jog jiems neįdomu kas rašo tekstus, jiems svarbu pavogti mintis ir jas pateikti savaip.
Šiaip tai ne apgailestauti, o džiaugtis reikėtų, kad kažkas tokius tendencingus kliedesius per savo žioplumą plagijuoja ir platindami šiukšlina virtualią erdvę:)
_paklaustas, kodėl tarp Lenkijos ir Lietuvos tebevyrauja politinė įtampa bei nepasitikėjimas, jis atsakė, jog dabar tai lemia w raidė lietuviškuose pasuose, šiems sukeldamas didelę nuostabą._
Lucasui tokias pasakėles pasakoti gal ir pritinka – nieko keisto, jei kažkokį jo pašnekovą anglą stebina(kaip ir jį patį, be abejo), kad lietuvių raidyne nėra raidės “w” – dalis tų pašnekovų galimai net nežino kur ta šalis, vardu Lietuva, yra. Bet tokius Lucaso “lyrinius nukrypimus” su susižavėjimu platinti (ką daro straipsnio autorius savo rašliavoj)lietuviui tarp lietuvių – apgailėtina. Maždaug tas pats, kas žydas savo tautiečius mėgintų sugėdyti, remdamasis argumentu, kad prancūzai yra labai nustebę, jog žydai rašo tekstą ne iš kairės į dešinę, bet atvirkščiai. Ir dar lotyniškų raidžių nenaudoja:))
_Tuo tarpu, kai Punsko rajone (labiausiai lietuvių apgyvendintoje Lenkijos dalyje) analogiškas prašymas dėl lietuviškų pavadinimų lenkų valdžios jau yra vykdomas._
Melas. Lenkai Lenkijoj rašydami tautinių mažumų(taip pat ir lietuvių, be abejo) asmenvardžius, naudoja TIK lenkišką raidyną(su gal pora raidžių išimtimi, kurių nėra lenkų alfabete, bet iš dalies jos naudojamos). Punsko lietuvis, turintis savo pavardėje raides, kurių nėra lenkiškame raidyne(ė, ū, ž, š, č, į) NETURI jokių šansų, kad jo pavardė būtų užrašyta taisyklingai – ORIGINALIAI lietuviškai.
_Taip pat, neretai „lietuviškomis“ neva vadinamos č, š ar ž, iš tiesų, yra sukurtos ne lietuvių, bet perimtos iš čekų alfabeto – Rytų Europos slavų kalbos, beje, labai artimos lenkams. Ironiška, tačiau raides ą ir ę kaip tik ir esame perėmę iš lenkų_
Kad nebūtų taip ironiška, gal pakaktų paminėti, kad atsirandant lietuviškam raštui už pagrindą buvo paimtas lenkiškas raidynas, o vystantis tautiniam sąmoningumui ir kuriantis Lietuvai kaip valstybei, o ne Lenkijos provincijai, ir raidynas vystėsi savarankiškumo, autentiškumo kryptimi? Nes dabar visokie aukščiau cituojami išvedžiojimai tikrai ironiją kelia:)
_Taigi retorika, jog lenkai kėsinasi į nacionalinį identitetą, akivaizdu, nėra teisinga._
Dar ir kaip teisinga! Kaip dar kitaip vadinti siekius grąžinti Lietuvą į XIX ir ankstesnį amžius, kai ji buvo lenkakalbė Lenkijos provincija Rusijos sudėtyje, jei ne kėsinimusi į nacionalinį identitetą?
_Galiausiai, galima žvilgtelėti į dar keletą įdomų faktų apie lietuvių asmenvardžių ištakas. Nesuklysiu pasakęs, kad kone trečdalis save lietuviais laikančių tautiečių turi lenkiškos kilmės pavardes._
Žmogau, gal su kalbininkais tokius dalykus aptark, prieš rašydamas, o tai kaip sakiau po to ir plinta virtualioj erdvėj panašūs kliedesiai į įį.
Kažkodėl tavo straipsnyje delfi.lt taip pat nematau nė vienos nuorodos. Nebent visa info, kurią naudojai straipsnyje tavo smegenis pasiekė kažkokio tai Dieviško apsireiškimo (dvasių) pagalba. Pats “prisivogęs” badai į kitus. Nenustebčiau, kad abiejų šaltiniai tie patys.