_paklaustas, kodėl tarp Lenkijos ir Lietuvos tebevyrauja politinė įtampa bei nepasitikėjimas, jis atsakė, jog dabar tai lemia w raidė lietuviškuose pasuose, šiems sukeldamas didelę nuostabą._

Lucasui tokias pasakėles pasakoti gal ir pritinka – nieko keisto, jei kažkokį jo pašnekovą anglą stebina(kaip ir jį patį, be abejo), kad lietuvių raidyne nėra raidės “w” – dalis tų pašnekovų galimai net nežino kur ta šalis, vardu Lietuva, yra. Bet tokius Lucaso “lyrinius nukrypimus” su susižavėjimu platinti (ką daro straipsnio autorius savo rašliavoj)lietuviui tarp lietuvių – apgailėtina. Maždaug tas pats, kas žydas savo tautiečius mėgintų sugėdyti, remdamasis argumentu, kad prancūzai yra labai nustebę, jog žydai rašo tekstą ne iš kairės į dešinę, bet atvirkščiai. Ir dar lotyniškų raidžių nenaudoja:))

_Tuo tarpu, kai Punsko rajone (labiausiai lietuvių apgyvendintoje Lenkijos dalyje) analogiškas prašymas dėl lietuviškų pavadinimų lenkų valdžios jau yra vykdomas._

Melas. Lenkai Lenkijoj rašydami tautinių mažumų(taip pat ir lietuvių, be abejo) asmenvardžius, naudoja TIK lenkišką raidyną(su gal pora raidžių išimtimi, kurių nėra lenkų alfabete, bet iš dalies jos naudojamos). Punsko lietuvis, turintis savo pavardėje raides, kurių nėra lenkiškame raidyne(ė, ū, ž, š, č, į) NETURI jokių šansų, kad jo pavardė būtų užrašyta taisyklingai – ORIGINALIAI lietuviškai.

_Taip pat, neretai „lietuviškomis“ neva vadinamos č, š ar ž, iš tiesų, yra sukurtos ne lietuvių, bet perimtos iš čekų alfabeto – Rytų Europos slavų kalbos, beje, labai artimos lenkams. Ironiška, tačiau raides ą ir ę kaip tik ir esame perėmę iš lenkų_

Kad nebūtų taip ironiška, gal pakaktų paminėti, kad atsirandant lietuviškam raštui už pagrindą buvo paimtas lenkiškas raidynas, o vystantis tautiniam sąmoningumui ir kuriantis Lietuvai kaip valstybei, o ne Lenkijos provincijai, ir raidynas vystėsi savarankiškumo, autentiškumo kryptimi? Nes dabar visokie aukščiau cituojami išvedžiojimai tikrai ironiją kelia:)

_Taigi retorika, jog lenkai kėsinasi į nacionalinį identitetą, akivaizdu, nėra teisinga._

Dar ir kaip teisinga! Kaip dar kitaip vadinti siekius grąžinti Lietuvą į XIX ir ankstesnį amžius, kai ji buvo lenkakalbė Lenkijos provincija Rusijos sudėtyje, jei ne kėsinimusi į nacionalinį identitetą?

_Galiausiai, galima žvilgtelėti į dar keletą įdomų faktų apie lietuvių asmenvardžių ištakas. Nesuklysiu pasakęs, kad kone trečdalis save lietuviais laikančių tautiečių turi lenkiškos kilmės pavardes._

Žmogau, gal su kalbininkais tokius dalykus aptark, prieš rašydamas, o tai kaip sakiau po to ir plinta virtualioj erdvėj panašūs kliedesiai į įį.