Geriausiai yra pasakęs R. Ozolas “Nebėra šiandien kitų ideologijų – tik kosmopolitizmas ir nacionalizmas. Nacionalizmas – šių dienų humanizmas”. Kiekvieno pasirinkimas – ar stoti religijų, moralės, tradicijų pusėn, ar būti labai moderniam ir populiariam – tapti ateistu, tolerastu, niekinti savo tautą, kalbą, tradicijas. Kitas dalykas, kad liberalizmo-kosmopolitizmo doktrina, suskūrusi ant dirbtinių pamatų pasmerkta žlugimui. Tiesa, jei seniau sistemos buvo vietinės, tai šita globalinė – visą pasaulį gerai pakratys jos mirtis.

Kitaip kalbant, kadangi 5 pojūčių ribose iš principo neįmanoma metafizinė legitimacija, pagrindžianti kultūros teisingumą, tenka tartis patiems. Tęsiant toliau, kadangi tikrovėje yra tik dalykų padėtys, kuriems prasmę suteikia žmonių pasirinkimai, kurie yra determinuoti biopsichosocialinių veiksnių, tai nėra jokio “centro”, kuris galėtų būti mūsų diskusijos atspirties taškas objektyvia prasme. Taigi, įmanomas tik subjektyvus pasirinkimas: arba pritari žmogaus laisvei ir lygybei, arba ne. Nei kultūrų, nei religijų, nei dar kažko lygiavertiškumo įrodyti iš principo yra neįmanoma, kadangi nėra jokio logocentristinio kritierijaus, kuris tai pajėgtų padaryti, kitaip kalbant, nėra nieko nei lygaus, nei nelygaus, tai mes daiktus darome lygius-nelygius. Todėl ir sakau, kad arba sutinki su prielaidomis arba ne. Suprantu, kad tai gali pasirodyti labai juokinga, nerimta, “nefilosofiška”, gali kilti noras sukarikatūrinti, bet, deja, visada pradedame nuo prielaidų, kurios yra subjektyvios.