Paieška

Valid XHTML 1.1

Be ES milijonų, su savo teisynu

Konstantinas Rečkovas
2012 03 22, Ketvirtadienis

Vengrijos tema – vis dar viena aktualiausių ES. Nepaisydami kritikos, vengrai neketina keisti esminių Konstitucijos principų. ES nusprendė įšaldyti pusės milijardo eurų fondus, jeigu šalis nesugebės per tris mėnesius sutvarkyti savo finansų. Kovodami su Briuseliu vengrai džiaugiasi kiekvienu paramos ženklu.

Reaguodamas į naujus iš Briuselio pasigirstančius kaltinimus, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas kalbėjo: „Vengrai yra kovotojai už laisvę ir, jei kas nori tą laisvę atimti, jų pastangos anksčiau ar vėliau žlugs.” Tuoj pat pridurdamas: „Aš visada kalbėjau apie palankų požiūrį į Europos Sąjungą ir manau, kad tai yra teisinga. Būtina tęsti dialogą.“

Naujoji Konstitucija

Naujoji Vengrijos Konstitucija, kurią parėmė ne tik Fidesz parlamentarai, bet ir Vengrijos krikščionių demokratų partijos atstovai, įtvirtino pagrindiniame šalies įstatyme pagarbos šeimai ir gyvybei vertybes. Konstitucija skelbia: orumas yra žmogaus gyvenimo pagrindas; santuoka yra lygiavertė vyro ir moters sąjunga; vaisiaus gyvybė turi būti ginama nuo apvaisinimo momento (tai rodo faktišką abortų draudimą).

Šios nuostatos tapo nemalonia staigmena postmodernizmo ir sekuliariosios visuomenės šalininkams Europoje. Liberaliąsias ir kairiąsias žemyno politines jėgas ištiko kultūrinis šokas, naująją Vengrijos Konstituciją jos ėmė vadinti retrogradine, fašistine, diskriminuojančia įvairias mažumas. Nepaisydama įvairių socialistinio internacionalo, žaliųjų ir liberaliųjų Europos partijų atstovų atakų, Europos Komisija negalėjo reikšti Vengrijai pretenzijų dėl pasaulėžiūrinių Konstitucijos straipsnių, vengdama būti apkaltinta tiesioginiu kišimusi į šalies narės reikalus.

Nepagrįsti priekaištai?

Europos Komisija pateikė Vengrijai 11 klausimų–pretenzijų dėl trijų dalykų: visų pirma dėl Centrinio banko, taip pat dėl asmens duomenų apsaugą reglamentuojančio įstatymo ir „prievartinio“ teisininkų, sulaukusių 62 metų, išleidimo į pensiją.

Vengrijos valdžia labai garsiai buvo kritikuojama dėl neva įvykdyto pasikėsinimo į šalies Centrinio banko nepriklausomybę. Naujoji Vengrijos Konstitucija numatė galimybę Centriniam bankui susilieti su vyriausybei pavaldžia Finansų kontrole. Įdomu, kad Europos Komisija, pareikalavusi Vengrijos atsakymų dėl ginčytinų įstatymų ir išnagrinėjusi juos, sustabdė procesą dėl įstatymo, susijusio su Vengrijos centrinio banko nepriklausomybe. Buvo nutarta, kad Budapešto pateikti paaiškinimai yra patenkinami, nors šis įstatymas ir kėlė daugiausia klausimų.

Europos Komisija teigia, kad teisėjų pensinio amžiaus sumažinimas nuo 70 iki 62 metų turi diskriminacinį pobūdį, nors iš esmės tai – ryžtingas naujosios Vengrijos valdžios žingsnis, atveriantis darbo galimybes teisės fakultetų absolventams ir sumažinantis socialistinės Vengrijos teisės nomenklatūros atstovų skaičių teismuose.

Europos Komisija išsakė nepasitenkinimą ir dėl to, kad specialaus Vengrijos piliečių asmens duomenų banko kontrolė atiteko prezidento (irgi priklausančio partijai Fidesz) institucijai, o tai, EK nuomone, gali būti naudojama politinio persekiojimo tikslais.

Kovo pradžioje Europos Komisija išsiuntė Vengrijai oficialų perspėjimą, kuriuo reikalauja per mėnesį pakeisti šiuos du įstatymus. Reikalavimo neįvykdžius, bus pradėtas teismo procesas Europos Sąjungos teisme, kuris gali užtrukti iki dvejų metų.

Tarptautinis solidarumas

Visuotinio pasmerkimo fone Vengrija sulaukė kaimynių – labiausiai Lietuvos ir Lenkijos – palaikymo. 25 valdančiosios partijos TS–LKD frakcijos Seime nariai parengė ir įregistravo rezoliucijos „Dėl Vengrijos suverenumo ir laisvo apsisprendimo“ projektą. Juo Vyriausybei ir Prezidentei siūloma griežtai nepritarti viršvalstybinių Europos Sąjungos institucijų ar atskirų ES valstybių narių iniciatyvoms riboti vengrų tautos suverenumą išlaikyti tas Vakarų šalių socialines normas ir praktikas, kurios jiems atrodo vertingos, ir kartu atmesti tai, kas savarankiškai valstybei ES narei nepriimtina. Vengrijos parlamentas savo ruožtu priėmė rezoliucijas, kuriose dėkoja Lietuvos ir Lenkijos politikams bei visuomenei už palaikymą.

Visuomenės reakcija

Akivaizdu, kad dauguma Vengrijos visuomenės palaiko naująją Konstituciją ir savo šalies parlamentą bei vyriausybę. Įvairių apklausų duomenimis, dabar Fidesz palaikymas visuomenėje (net ir kai partija ėmėsi skaudžių ir nepopuliarių taupymo priemonių) siekia 46–47 proc.

Prasidėjus EK spaudimui Budapešte įvyko eitynės, kuriose dalyvavo daugiau negu šimtas tūkstančių žmonių. „Taikiųjų eitynių už Vengriją“ dalyviai nešė tautines vėliavas, plakatus, tarp kurių buvo ir padėka Lietuvai bei Lenkijai. Vengrai parėmė savo premjerą Viktorą Orbaną ir Fidesz per sunkus išbandymus, paragino nenusileisti ES institucijų spaudimui.

Tiesa, pastarieji įvykiai leidžia ir įvairioms radikalioms partijoms išnaudoti susiklosčiusią padėtį savanaudiškais tikslais. Ultranacionalistinė partija Jobbik surengė akciją, per kurią buvo deginama ES vėliava, o jos dalyviai reikalavo iš vyriausybės nedelsiant išstoti iš ES. Socialistų partija, jausdama artėjančią politinę pabaigą, surengė populistines eitynes, reikalaudama didinti algas, mažinti mokesčius ir keisti naująją Konstituciją.

Akivaizdu, kad EK pretenzijos Vengrijai buvo pernelyg neobjektyvios ir politiškai angažuotos. Iš visos kaltinimų gausos liko tik reikalavimai pakeisti du neesminius įstatymus. Galima prognozuoti, kad dėl jų Vengrija nelaužys iečių, bet iki galo gins savo Konstitucijoje įteisintas krikščioniškąsias vertybes. Europos Sąjunga turėtų suprasti, kad, įstojus Vidurio Europos kraštams, Europa ėmė kvėpuoti abiem plaučiais, ir pratintis prie naujojo plaučio teikiamo, postmoderniai sekuliaristinį kvapą nustelbiančio deguonies.

Vengrijos parlamentas padėkojo Lietuvai

Kovo pradžioje Vengrijos parlamentas didele balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kuria išreiškė padėką Lietuvai už jos parodytą politinę tarptautinę paramą. Nacionalinės asamblėjos nariai audringais plojimais pasveikino plenariniame posėdyje dalyvavusius LR Seimo narius Mantą Adomėną ir Paulių Saudargą. Šie Lietuvos parlamentarai inicijavo Seime užregistruotą rezoliuciją, remiančią Vengrijos suverenumą ir teisę 2011 m. priimtoje naujojoje šalies Konstitucijoje įtvirtinti vengrų visuomenės vertybes.

„Ginčas dėl naujosios Vengrijos Konstitucijos – tai mūšis dėl Europos ateities, kuriame sprendžiama, ar ji bus suverenių tautų Europa, ar merkantilinių interesų tevienijamas antnacionalinis darinys, diktuojantis savo nariams vienintelę leistiną nuomonę“, – sakė Mantas Adomėnas, Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės su Vengrija pirmininkas.

„Man, kaip Baltijos Asamblėjos prezidentui, ypač aktuali regioninio bendradarbiavimo dimensija. Lietuva negali pasigirti ištikimų draugų pertekliumi. Vengrai mus remdavo, kai mums būdavo sunku. Dabar, kai jie kovoja už savo ir tikrąsias Europos vertybes, solidarumo ranką laikas ištiesti mums“, – teigė Paulius Saudargas.

Vizito Vengrijoje Seimo nariai susitiko su premjeru Viktoru Orbanu ir Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Laszlo Koveru. Susitikimuose aptartas poreikis suintensyvinti Lietuvos ir Vengrijos politinį bei ekonominį dialogą bei pabrėžta ypatinga Vidurio Europos istorinė atsakomybė už Europos tautų bendrijos ateitį.

Taip pat rekomenduojame:

Komentarų: 5 komentuoti →
  1. 2012 Kovas 22
    RationaliS permalink

    Štai kodėl ES kritikavo ir turėtų kritikuoti Vengrijos naująją Konstituciją: http://www.apk.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=90:vengrijos-teisiniai-pokyciai&catid=8:nuomoniu-ringas&Itemid=12

    Ten yra aprašytos esminės naujosios Vengrijos Konstitucijos bei svarbiausių naujų Konstitucinių įstatymų, išleistų likus kelioms savaitėms iki naujosios Konstitucijos įsigaliojimo, gairės. Nuoširdžiai siūlau netingėti paskaityti ir suprasti, kad kritika Vengrijos konstitucijai yra veikiau ne suverenumo klausimas, bet klausimas dėl vengrų tautos įsipareigojimų tarptautinei bendruomenei vykdymo.

  2. 2012 Kovas 22
    RationaLiS'ui permalink

    “Tiesos” apie Vengrijos Konstituciją darbe, išvadose yra įdomus teiginys, kurio nesupratau: “Įstatymo viršenybė reiškia ne tai, kad viskas yra juo reglamentuota, o tai, kad įstatymas, kilęs iš tautos ir valdantis ją, yra ribojamas fundamentalių teisių, kurių atimti negali jokia dauguma ar kiti „oficialiai priimti“ procesai. Tik toks įstatymas savo teisingumo saugojimo funkcijos esme yra išties moralus ir tik moralus įstatymas gali užtikrinti tikrąjį įstatymo viršenybės principą.”

    Dauguma nustatyti, paskelbti moralaus įstatymo negali. Pagal šią logika ir mažuma to padaryti negali. Man lieka nebeaišku, tai kas sekuliarioje, laisvoje visuomenėje nustato fundamentalias teises ir moralius įstatymus?

    Būsiu dėkingas už atsakymą.

  3. 2012 Kovas 23
    RationaliS permalink

    Labai geras klausimas.

    Į įstatymą yra žiūrima ne į kaip laisves žmogui „suteikiančią“ instituciją, bet į kaip jas „saugančią“. Fundamentalios teisės turi būti nustatomos pagal paprastą „esu laisvas daryti tai ką noriu tol, kol tai nekenkia kitiems“ principą, o tikrai moralūs įstatymai turi tas fundamentalias teises saugoti.

    Taigi į tavo klausimą, kas turi nustatyti – atsakymas: kiekvienas asmeniškai. Ne Viktor‘as Orban‘as ar Irena Degutienė turi spręsti ką aš galiu daryti su savo gyvenimu, o ko ne. Apsisprendimo teisė turi priklausyti man pačiam. Žinoma, jei tie mano sprendimai atitinka laisvo pasirinkimo (pvz., narkomanas pasirinkimo laisvės neturi) bei nekenkimo kitiems principus.

    Dabar tu dabar galėtum teigti, kad taip yra primetama liberalistinė pasaulėžiūra, o tokių klausimų, pagal mane, įstatymai nustatinėti lyg ir neturėtų. Bet esminis skirtumas yra tas, kad tikroji liberalistinė pasaulėžiūra suteikia galimybę ir kitokios pasaulėžiūros egzistavimui. Kitais žodžiais tariant, jei norėsi, tu ir toliau galėsi melstis tam senukui gyvenančiam danguje ir gyventi pagal bibliją. Esminis skirtumas tarp liberalistinės ir konservatyvios yra tas, kad, pirmosios atveju, man būtų suteikiama reali galimybė gyventi kitaip nei manytų konservatorių politinis elitas.

    Žinoma, čia yra tik labai bendras aprašymas. Gyvenimas yra daug komplikuotesnis, tačiau esmė turėtų būti aiški.

  4. 2012 Kovas 23

    Buvo įdomu paskaityti, ačiū.

  5. 2012 Kovas 23

    [...] Politilogas, Constantine Reckovas covers (transl.) the recent discussions between the European Commission and Hungary. Interestingly, the [...]

    Pingback

Komentuoti