II turo kova: rytietiški koruptai prieš Lietuvos ateitį | Politologas.lt

Paieška

Valid XHTML 1.1

II turo kova: rytietiški koruptai prieš Lietuvos ateitį

Praėjusią savaitę įvykę Seimo rinkimai nemaloniai nustebino daugelį. Lietuvos piliečiai savo atsakomybę už valstybinius reikalus pademonstravo, mandatą patikėdami kelioms partijoms, kurios praeityje yra įrodžiusios savo cinizmą teisinės valstybės pagrindų atžvilgiu.

Vienos iš jų – Darbo partijos – pirmininko Viktoro Uspaskicho dosjė yra iš tiesų „įspūdinga“. Ekonominę gerovę žadančio Kėdainių Berlusconi praeityje apstu anti-valstybinę veiklą primenančių dėmių – marinama „juodosios buhalterijos“ byla, daugiau nei metus vykęs slapstymasis nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje, atlyginimo vokeliuose mokėjimas jo įmonių darbuotojams bei galimai suklastotas aukštojo mokslo diplomas.

Darosi panašu, kad žmonės nusprendė paspausti delete mygtuką ir duoti išrišimą žadamo minimalaus atlyginimo (1509 lt) pavidalu. Toks žmonių abejingumas politikų atsakomybės reikalavimams, ko gero, pakankamai gerai paaiškina, kodėl Seimo nario priesaikos davimas daugeliui seniai atrodo tik teatralinis pasirodymas, o ne politiką piliečiams įpareigojantis aktas.

Šį sekmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pateikė savo išvadas dėl balsų pirkimo keliose apylinkėse išvadas. VRK sprendimas anuliuoti rinkėjų balsus tik Zarasų – Visagino apygardoje, nepaisant gausos neištirtų sisteminių pažeidimų, gali atrodyti keistai, tik jei neprisiminsime, jog į tą pačią VRK sudėtį įeina ir Darbo partijos atstovai. Teisintis tuo, kad papirktųjų balsai nepadarė didesnės įtakos rinkimų rezultatams, yra bjaurus pareiškimas „bambalį“ alaus į balsą neiškeitusių žmonių atžvilgiu. Tai galiausiai gali apskritai pakirsti pasitikėjimą demokratija.

Politikos ir ekonomikos apžvalgininkas Rytas Staselis savo straipsnyje ironizuoja: „Ar tai reiš­kia, kad vaiz­do me­džia­ga apie tai, kaip vyks­ta dis­ku­si­ja, ku­rio­je ap­ta­ria­ma ka­li­nių pa­ra­ma dar­bie­čiams at­sto­vau­jan­čiam Vil­niaus vi­ce­me­rui ir jo žmo­nai (čia toks šei­mi­nis ver­slas, jei­gu ką…), bus iš tik­rų­jų pri­pa­žin­ta me­ni­ne juos­ta?“

Ar Vyriausioji rinkimų komisija, kurios tikslas yra užtikrinti, kiek įmanoma skaidrias rinkimų procedūras, neturėtų siekti įgyvendinti šio tikslo bet kokia kaina? Sąžiningų rinkimų užtikrinimas neturėtų būti per brangus valstybei, nes Vyriausybę formuojančios jėgos priima nutarimus, kurie vėliau gali kainuoti daug brangiau.

Šie rinkimai taip pat parodė vieną esminį mūsų visuomenės bruožą, apie kurį vis dažniau kalbama. Dvi vyriausybę formavusios partijos – konservatoriai bei Liberalų sąjūdis – stipriausią palaikymą turėjo miestuose, o darbiečiai, tvarkiečiai bei socialdemokratai – kaimiškose vietovėse.

Kaip žinia, Ukraina yra suskilusi į vakarietiškai orientuotą vakarinę jos dalį ir prorusišką rytinę Ukrainos pusę. Panašu, kad Lietuva suskilusi pagal centro-periferijos ašį – tarp dažnai sąmoningai savo pažiūras formuojančio (miesto) žmogaus ir didesnės pašalpos pažado pamaloninto (rajono) gyventojo.

Kaip „Veido“ leidinyje prognozuoja Jonė Kučinskaitė, po pirmojo rinkimų turo justi didelis rezervas jaunimo balsų, kurie savo paramą vyriausybinėms partijoms demonstravo socialiniuose tinkluose, bet per rinkimus buvo pasyvi grupė. Populistinių, per politinių debatų laidas vietoje argumentų baubiančių ar revanšistinių partijų galimas triumfas turėtų išjudinti, kol kas neaktyviai balsavusį jaunimą.

Antras rinkimų turas žada būti palankesnis Tėvynės sąjungai – net 35 konservatoriai pateko į antrąjį turą. Liberalų sąjūdis sėkmės atveju savo frakcijoje Seime be šiuo metu pagal daugiamandatę išrinktų 8 deputatų gali turėti dar šešiais nariais daugiau.

Nuo Sąjūdžio laikų esti ryški takoskyra tarp vadinamųjų „sąjūdininkų“ ir „nomenklatūros“. Nors daugybė žmonių aiškiai netapatina savęs, nei su vienais, nei su kitais, vis dėlto tai yra du aiškiausiai išsikristalizavę požiūrio į valstybę taškai. Nebūtų pernelyg drąsu teigti, kad konservatoriai ir liberalai akcentuoja atsakomybę už savo bendruomenę, praeities ir ateities kartas, galų gale prieš save patį, tuo tarpu darbiečiai, socdemai ir tvarkiečiai išlaiko blogiausias, iš tarybinių laikų paveldėtas tradicijas – agresiją, chamiškumą, savanaudiškumą ir abejingumą bendrajam gėriui.

Todėl naujoji, proveržio, karta prieš šiuos rinkimus turėtų pasijusti atsakinga ir atrasti savo pilietinį bendrumą. Būtina bent trumpam pamiršti šiandienos rinkimų fone labai menkus liberalų ir konservatorių požiūrių skirtumus į visuomenės atvirumą ar jos tradiciškumo klausimą.

Šiuose rinkimuose kova vyksta ne tarp ideologijų, o tarp požiūrio į pilietinę atsakomybę. Tinklalapio manobalsas.lt metodika čia neveikia – ideologiškai išgrynintų politinių jėgų Lietuvoje labai mažai. Rinkimus kol kas laimi partijos, kurioms vieta būtų kur nors Viduriniojoje Azijoje, o ne Europos Sąjungos valstybėje-narėje. Tad raginu visus, tiek konservatorių, tiek liberalų rinkėjus šį sekmadienį vieningai paremti vieni kitų kandidatus antrajame Seimo rinkimų ture.

 

Taip pat rekomenduojame:

Komentarų nėra

Komentuoti