Paieška

Valid XHTML 1.1

Trys požymiai, jog moderni valstybė eiži

Per pastaruosius porą metų tarptautinėje politikoje stebėjome labai įdomų įvykių virtinę. Nuo Westfalijos taikos (1648m.) gyvuojanti, modernia valstybe paremta tarptautinė sistema, kuri kaip Vakarų dominavimo pasekmė buvo primesta visam pasauliui, vieną po kito patiria rimtus smūgius. Išskirčiau tris skirtingus atvejus, kaip skirtinguose pasaulio kraštuose kone tuo pat laikotarpiu modernios-westfalinės valstybės autoritetas ėmė sparčiai eižėti.

  • Putinas, 2007m. paskelbęs „Rusų pasaulio“ koncepciją, t.y. Kremliaus imperijos atgaivinimo idėją, praeitais metais ėmėsi jos įgyvendinimo kariniais veiksmiais – aneksavo Krymą bei okupavo Donbasą. Tokiu būdu buvo pažeisti visi trys svarbiausi Westfalijos tvarkos punktai:  a) valstybės suverenumo ir laisvo apsisprendimo principas; b) teisinės lygybės tarp valstybių principas; c) neintervencijos į kitos valstybės vidaus reikalus principas. Kitaip tariant, Putinas Vakarams aiškiai pareiškė – Kremlius yra besiplečianti imperija, kuri nepripažįsta nuolatinių sienų – ir atvirai metė iššūkį vakarietiškai modernių valstybių sistemai.
  • 2011m. prasidėjęs Sirijos pilietinis karas sukūrė galios vakuumą, kuriuo pasinaudojo nuo al-Qaedos atskilę Abu Bakro al-Baghdadi šalininkai bei po 90 metų pertraukos (kada Atatürkas užbaigė Otomanų kalifato egzistenciją) atkūrė Pasaulinį musulmonų kalifatą. Kalifato atkūrimas yra logiškas, pasaulyje jau dešimtmečius vykstančio islamo fundamentalistų sąjūdžio evoliucijos etapas. Pagal Koraną, kalifatas yra natūrali, pranašo Mahometo įsteigta, valdymo forma, kurios valdovu – kalifu – gali būti tik asmuo iš Mahometo, t.y. Quraišių, genties. Al-Baghdadi būtent toks ir yra, tad atkurdamas kalifatą jis meta iššūkį tiek Vakarų suformuotų dabartinių musulmoniškų valstybių elitams, tiek iš esmės visiems anksčiau minėtiems Westfalijos sistemos principams. Kaip žinia, Kalifatas yra ne valstybė (kaip tą nori visiems įteigti Vakarų žiniasklaida), o imperija, kuri nepripažįsta nuolatinių sienų ir pagal Koraną privalo nuolat plėstis.
  • Migrantų atplūdis į Europą, kuris po truputį vyko jau keletą metų, šią vasarą pasiekė savo piką. Krizinė situacija susidarė po to, kai kelių ES valstybių vadovų lūpomis buvo ištartas kvietimas migantams atvykti į jų šalį. Žmonių srautui tapus nevaldomam, ES vadovai problemą spręsti nusprendė skirstydami migrantų kvotas be išimčių visoms ES narėms. Maža to, pasirodė pranešimų, jog su kvotų sistema nesutinkančioms šalims bus taikomas politinis spaudimas. Visa ši situacija vaizdžiai parodė keletą dalykų: a) ES šalys nesaugo savo išorės sienų, o vienos jos narės negerbia kitų narių sienų; b) vienos ES šalys turi aukštesnį teisinį statusą nei kitos ir atsakomybę už savo klaidas paskirsto visoms; c) vienos šalys (kol kas dar tik) grasina kišimusi į kitų šalių vidaus reikalus. Migrantų krizė išryškino tai, jog moderni valstybė Europje išgyvena irimo procesą, o Vokietija su keliomis partnerėmis (kol kas dar netiesiogiai) siekia pajungti kitas ES šalis savo valiai.

Taigi nors apie Westfalijos tvarkos ir modernios valstybės žlugimą kalbama jau labai daug metų, tačiau esminis lūžis, po kurio būtų galima konstatuoti jos mirtį ir naujos politinės formos gimimą, dar neįvyko. Vis dėlto, pastaruoju metu bent trijose skirtingose pasaulio vietose prasidėję procesai jau nedviprasmiškai rodo, jog vakarietiškos pasaulio tvarkos dominavimas užsitęsė, tad pokyčiai neišvengiamai bręsta.

Taip pat rekomenduojame:

Komentarų: 1 komentuoti →
  1. 2016 Gruodis 4
    anonimas permalink

    Nemanau, kad Krymo aneksijos pagrindinis veiksnys yra Kremliaus imperijos atgaivinimo idėja. Pagrindinė priežastis manyčiau buvo ukrainiečių pareiškimas, jog nebus pratęsta sutartis dėl Sevastopolio jūrų bazės. Donbasas tik dėl sausumos kelio į Krymą. Berods Sočio žaidynių atidarymo metu buvo vaidinimas, kaip Rusija kovojo dėl priėjimo prie Juodosios jūros, todėl taikytis su vienintelio jūros kelio praradimu šalies pietuose jie nesiruošė. Taigi mano nuomone, pagrindinė krymo aneksijos priežastis yra strateginiai sumetimai, o ne dėl imperinių interesų, jog išplėst teritoriją, tačiau abi priežastys nesikerta, tik papildo viena kitą.
    Lygiai tas pats dabar vyksta su Sirija, kurioje Rusija jau daug metų turi karinę bazę. Matomai pamokos buvo išmoktos ir nebelaukiama, kol bus nuverstas Basaras al Asadas, į valdžia ateis amerikiečių remiami sukilėliai ir kaip Ukrainoje pareikš, jog Rusijos bazės Sirijoje yra nepageidaujamos. Be to kiekvienai karinei valstybei yra būtini trumpalaikiai kariniai konfliktai koviniams įgūdžiams įgauti, naujiems ginklams išbandyti, galbūt atsikratyti pasenusių šaudmenų, sprogmenų.
    Liaudyję yra sakoma, kad arklys arklio už dyką nekaso, todėl teigti, jog valstybė griūna, kad vienos kitom nurodinėja, bando pajungti savo valiai ar taiko politinį spaudimą yra tiesiog vaikiškas naivumas. Nejaugi manai, jog valstybė gauna milijardines pašalpas už gražias akis? Yra ekonomiškai stiprios valstybės ir jos visada turės svaresnį žodį, negu pašalpas gaunančias valstybės. Tas svaresnis žodis ir yra diktatas, tik priklauso kaip diplomatiškai bus išsakytas. O valstybė grius tada, kai nebus klausoma ar bus ignoruojamas didžiųjų valstybių reikalavimai, arba nesutaps nuomonė kelių stiprių valstybių, ar sprendimai bus priimti vienašališkai, kaip šiuo metu Vokietijos ir Didžiosios Britanijos atveju dėl pabėgėlių.

Komentuoti