Paieška

Valid XHTML 1.1

Kodėl Kremlius varžosi Turkijos

Turkams numušus eilinį kartą jų oro erdvę pažeidusį vieną iš rusų bombonešių, Vakaruose kilo lengva įtampa – kas dabar bus? Kai kas net, pusiau juokais pusiau rimtai, siūlė ruošti konservus – tarsi apeliuodami, jog karas tarp Kremliaus ir NATO jau ne už kalnų.

Vis dėlto, nors Putinas reaguodamas į situaciją pažymėjo, jog tai buvo Turkijos dūris į nugarą „sąjungininkams prieš terorizmą“, kuris susilauks „rimtų pasekmių“, vėliau jo spaudos tarnybos vadovas Dimitrijus Peskovas išaiškino, jog tai nereiškia karinės eskalacijos implikacijų. Kodėl?

Pirmiausia, dar spalio viduryje Turkijos premjeras Ahmetas Davotoglu, po eilinio rusų inicijuoto incidento ore, buvo oficialiai perspėjęs, jog Turkija nuo šiol nedvejodama numuš visus oro erdvės pažeidėjus. Rusai, kaip įprasta, nesiliovė ir toliau tikrino turkų reakciją į atvirai chamišką savo elgesį.

Kremlius iki šiol buvo pripratęs prie pergalių Europoje, kurias lėmė vadinamoji „solidi ir racionaliai apgalvota“ europiečių laikysena – kai yra daug kalbama ir nieko nedaroma. Todėl vyriškas ir politiškai labai nekorektiškas turkų atsakas buvo pakankamai netikėtas ir sujaukė Kremliaus darbotvarkę – pagal išsipūtusį ego tarsi reiktų atsikirsti stipriai, bet kažkaip nedrąsu.

Apskritai, pažeidinėjant oro erdvę visad egzistuoja nuostolių galimybė, net jeigu ir menkai tikėtina. Tą Maskva, manau, buvo tikrai numačiusi.

Antra, Kremliaus karinė kampanija Sirijoje yra palaikoma vos keleto patikimų tiekimo linijų – kelias per Irano ir Irako oro erdvę bei jūrų kelias iš Juodosios jūros per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius, kuriuos de facto kontroliuoja Turkija. Putino sėbrai puikiai supranta, jog didindami karinę eskalaciją gali patirti visišką fiasko Sirijoje, jei turkai profilaktiškai užblokuos vandens kelią per Marmuro jūrą. Beje, reikia prisiminti, jog Maskva iki šiol nepasižymėjo nei dideliais pajėgumais, nei ypatinga operacine patirtimi vykdant karą užjūryje.

Trečia, Turkija turi vieną geresnių kariuomenių regione (2,2% BVP gynybai 2014m.). Kontroliuodami svarbius jūrų kelius bei nuolat konfliktuodami su kaimynais, turkai privalėjo vystyti savo karinius pajėgumus bei palaikyti neblogą praktinį pasirengimą įvairiems nenumatytiems atvejams.

Šalyje, turinčioje netoli 80 mln. gyventojų, galioja visuotinis karinis šaukimas. Į kariuomenę šaukiami visi 20-41 meto amžiaus vyrai 6-12 mėnesių pirminei tarnybai. 2014 metų duomenimis 471k jaunuolių tarnauja reguliarioje kariuomenėje. Taip pat yra beveik 380k parengtų rezervo karių bei ~185k vidaus jėgos struktūrų pareigūnų. Kartu sudėjus tai sudaro virš milijono žmonių.

Maža to, turkų kariuomenė yra apsirūpinusi pakankamai kokybiška karine technika iš JAV ar Vokietijos. Dalį ginkluotės kuria pati, tiek gamina pagal užsienio licencijas. Pvz.: Turkijoje yra surinkinėjami naikintuvai F-16 (jų turi iki 300). O su vienu iš jų ir buvo numuštas rusų Su-24. Ji taip pat disponuoja 120 vidutinio nuotolio taktinių raketų MGM-140 ATACMS, turi virš šimto amerikietiškų Black Hawk helikopterių, kelioliką vokiškų Type 209 submarinų, tūkstančius Leopard 1 ir 2, M48 Patton ir M60 Patton tankų ir daug visko kitko.

Tad akivaizdu, kodėl Kremlius, kuris veik visad neblogai paskaičiuoja savo priešų karinius pajėgumus, nėra linkęs labai atvirai aštrinti situacijos. Turkija, tai ne Ukraina – konvencinėmis priemonėmis prieš juos laimėti praktiškai neįmanoma.

Apskritai, turiu įtarimo, jog Turkijos veiksnys nebuvo numatytas Putino planuose, karinėmis operacijomis bei aštria užsienio politika atkūrinėjant Maskvos, kaip didžiosios pasaulio galybės statusą. Karas Sirijoje turėjo tapti nesudėtingu parodomuoju naujosios Maskvos karinės galybės spektakliu, kai puslaukiniai islamistai yra subombarduojami be didesnių nuostolių, o sukiužę Vakarų lyderiai tik stebi šį rusiškos Wille zur Macht benefisą pražiotomis burnomis. „Neeuropietiški, nesolidūs ir racionaliai visko neapmastantys“ turkai visiškai neįsipaišo į šį spektaklio scenarijų.

P.S.: Aišku, Maskvos vieši grasinimai Sirijoje dislokuoti priešlėktuvinės/priešraketinės gynybos sistemą S-400 (iki 400km) taptų rimtu signalu Turkijai, kurios dominavimui regione jau seniai nebuvo mestas toks įžūlus iššūkis. Šis žingsnis primintų Kubos krizės užuomazgas, kada saugumo oazės pašonėje tarsi iš niekur užgimsta grėsmės židinys, galintis priversti turkus sureaguoti karščiau nei įprasta.
P.P.S.: Turkų kariuomenės galia yra pagrindinė priežastis palaikanti šalies pasaulietiškumą. Tad jei ne nuolatinis jos rūpestis, Turkija jau seniai būtų virtusi islamo diktatūra.

Vienas iš nedaugelio grafikų, kuriame Lietuva atrodo geriau nei Turkija.

Taip pat rekomenduojame:

Komentarų nėra

Komentuoti