A.Kazlauskas. 3 pasiūlymai komentuojantiems partijų reitingus | Politologas.lt

Paieška

Valid XHTML 1.1

A.Kazlauskas. 3 pasiūlymai komentuojantiems partijų reitingus

Stebint viešoje erdvėje pasirodančius politikos apžvalgininkų komentarus apie partijų reitingų tendencijas, nepaliauja stebinti viena kitai prieštaraujančių įžvalgų bei teorijų gausa. Visuomenei aptarinėjant pasirodžiusius balandžio mėnesio socialinių apklausų rezultatus, kilo keletas minčių, kaip pagelbėti daliai politikos komentatorių susiorientuoti Lietuvos politikos padangėje.

Pirmasis pasiūlymas. Man vis dar keista girdint kartais ir pakankamai išsilavinusius žmones ginčijantis dėl kokių neva priežasčių vienos partijos populiarumas kilo ar krito 1%. Pamenu, jog nuo pat pirmo kurso, vos ėmus studijuoti politikos mokslus, mums, studentams buvo kalama į galvą, jog sociologinės apklausos (jeigu jos atliekamos laikantis mokslinių reikalavimų) turi statistinę paklaidą.

Ekspertai nurodo, jog ji gali būti daumaž iki 3% dideliems skaičiams, apie 2% mažesniems ir apie 1,5% mažiausiems. Lietuvos pagrindinių partijų reitingai paprastai svyruoja tarp 5% ir 15%, tai paklaida apytikriai gali svyruoti nuo 1,5% iki 2%.

Kadangi apklausų komentatoriai vis pamiršta apie paklaidą, matau du būdu kaip tai išspręsti:

a) apie egzistuojančią paklaidą jiems kaskart teprimena patys žurnalistai;

b) apklausų darytojai, šalia gauto skaičiaus skliausteliuose, tepublikuoja ir paklaidos intervalą, pvz.: partijos X reitingas yra 15% (13-17%), o partijos Y reitingas yra 5% (3,5-6,5%).

Antrasis pasiūlymas. Kaip žinia, pagal partijų populiarumo reitingus yra itin sudėtinga prognozuoti apie jų realų pajėgumą rinkimuose. Tai ypač pasakytina apie konservatorių partiją (TS-LKD).

Tarkime, galima prisiminti situaciją per 2014 m. Europos parlamento rinkimus. Spinter apklausa dar tų metų balandį TS-LKD rodė 7,5% populiarumą ir ketvirtąją vietą. Bet jau gegužę, per rinkimus ši partija gavo 16,46% nuo visų balsavusių ir iškovojo pirmąją vietą tarp kitų partijų. Beje, tuose rinkimuose didelį šoką patyrė ir valdančioji socdemų partija (LSDP). Jiems tie patys reitingai rodė 27,5%, o rinkėjai atidavė vos 16,30% balsų nuo visų dalyvavusių rinkimuose.

Tam, kad tokių tuščių vilčių ir nesusipratimų būtų kuo mažiau, kiekvieną kartą darant apklausą, žmonių reiktų teirautis ne tik politinių preferencijų, tačiau ir to, ar jie tikrai ateis į rinkimus. Tada partijas galima būtų surikiuoti pagal išvestą koeficientą, kuris rodytų santykį tarp partijos populiarumo procento ir tikrai rinkimuose ketinančių dalyvauti jos rinkėjų procento. Su šiuo koeficientu politologai galėtų kur kas tiksliau komentuoti reitingų pokyčius ir realiau vertinti galimus partijų rezultatus rinkimuose.

Kokia šio koeficiento prasmė? Pavyzdžiui, jei partija X turi 10% (8,25-11,75%) reitingą, tačiau net 70% jos rinkėjų tikrai žada dalyvauti rinkimuose, ji surinks žymiai daugiau balsų tikruose rinkimuose, nei partija Y turinti 15% (13-17%) populiarumą, bet iš jų vos 30% žada ateiti ir balsuoti rinkimuose. Turėdami tokius skaičius, politologai galėtų kur kas tiksliau ir teisingiau prognozuoti rinkimų favoritus daugiamandatėje apygardoje, nei tai daro dabar.

Beje, su dabartinėmis techninėmis galimybėmis tokius skaičiavimus padaryti tikrai nėra sudėtinga.

Trečiasis pasiūlymas. Galima pastebėti, jog ir žurnalistai, ir politologai neretai apie pokyčius partijų reitinguose nacionaliniu mastu kalba taip, tarsi to rezultatas tiesiogiai atspindėtų išrinktų Seimo narių skaičių. Šiuose svarstymuose kažkaip stebuklingai pasimiršta itin svarbus, o veikiausiai ir lemtingas veiksnys: daugiau nei pusę Seimo, t. y. 71 parlamentarą, žmonės renka vienmandatėse apygardose ir tik 70 – daugiamandatėje.

Vienmandačių reitingai nėra sudarinėjami, tačiau bendras partijų populiarumo tendencijas galima įžvelgti lyginant buvusių rinkimų rezultatus. Per pastarąsias dvi kadencijas abiejų tradicinių, vyriausybės vadžias turėjusių partijų (TS-LKD ir LSDP) apie 60% Seimo narių sudarė politikai išrinkti vienmandatėse.

Pavyzdžiui, 2012 m. iš 33 TS-LKD parlamentarų 20 buvo išrinkta vietose, LSDP atitinkamai, iš 37, 22 vietose. 2008 m. iš 45 TS-LKD parlamentarų, vietose buvo išrinkta 27, o iš 25 LSDP parlamentarų – 15.

Reikia pažymėti, kad vienmandatėse, skirtingai nei daugiamandatėje, partijų populiarumo pokyčiai yra menkesni. Pastaruosiuose rinkimuose tiek TS-LKD, tiek LSDP vietose laimėdavo palyginti didelį skaičių Seimo narių, nepriklausomai nuo partijų populiarumo nacionaliniuose reitinguose. Be to, žvelgiant į istoriją, rezultatai vienmandatėse yra net svarbesni už rezultatus daugiamandatėje norint laimėti rinkimus ir formuoti valdančiąją daugumą.

Todėl apžvalgininkams derėtų atidžiau dalintis savo prognozėmis „kas laimės rinkimus“ ir nuolat turėti mintyje, jog galutinį rezultatą paprastai nulemia ne tiek geri nacionaliniai reitingai, kiek partijų kandidatų populiarumo tendencijos vienmandatėse.

Sudėjus greton visus tris pasiūlymus, mano galva, apsiskaitęs ir nuovokus politikos mokslų studentas galėtų nuspėti rinkimų rezultatus tikrai ne blogiau nei tą dabar daro kai kurie garsūs apžvalgininkai ar universitetų dėstytojai.

Taip pat rekomenduojame:

Komentarų nėra

Komentuoti