Paieška

Valid XHTML 1.1

Dovydas Skarolskis. Apie Neužmirštuolės vardą

Umberto Eco savo knygoje „Rožės vardas“ postmoderniai teigė, kad senoji rožė lieka tik vardu; mes nešiojamės tik plikus vardus. Bet koks hermetiškai izoliuotas simbolis neturi jokių reikšmių. Visi simboliai mums pasakoja tik tiek, kiek jie pasakoja apie istoriją ir referuoja į kitus simbolius.

Jie yra asmens arba bendruomenės kūrinys, kuriam mes patys priskiriame reikšmes ir pasakojimą. Visi aktyvūs ir naudojami simboliai kažkada įgijo reikšmes per vienokius ar kitokius įvykius – jiems reikia pagrindo. Pavyzdžiui, hipotetinėje kultūroje ar net civilizacijoje, kuri nieko nebūtų girdėjusi apie Jėzų, kryžius, kurį jų protėviai naudojo nusikaltėliams bausti, būtų sietinas su labai žemiškais ir nėmaž į transcendenciją nereferuojančiais dalykais.

Šekspyras viename savo žymiausių kūrinių klausė: „Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ Į šį klausimą iš dalies atsakė neuromokslininkai, kai jų tyrimų rezultatai konstatuoja, kad mūsų kvapo suvokimą labai keičia tai, kaip, prieš užuodžiant, jis buvo įvardintas. Jei jau minėtos hipotetinės civilizacijos atstovas ir krikščionis matytų kryžių, vienam jis būtų teisingumo įvykdymo, o kitam – Kristaus kančios simbolis.

Lyg stebėdamas kitą civilizaciją jaučiuosi, kai pamatau radikalų aiškinimus, kad Neužmirštuolė yra netikras, sukurtas simbolis. Jūs man pasakykite, ar Trispalvė, Vytis, Gediminaičių stulpai ir bet kas kitas nebuvo sukurta (suprask, tiesiai nuo Dievo duota) ir kokia pasaulio teisuolių komisija nulemia simbolių tikrumą (matyt, čia irgi reikia dieviško įsikišimo). Mano galva, klausimas – ne tas, kokiu simboliu mes komunikuosime apie laisvę, o kokias reikšmes ir paskirtis suteiksime tam simboliui, galų gale per jį kalbėdami ir komunikuodami.

Kaip ir minėtuoju Šekspyro rožių atveju, jei propatrijiniai alkosarmatai (Pro Patria, alkas.lt, sarmatai.lt) sau artimai visuomenės daliai pristato Neužmirštuolę kaip masonų mašinerijos, neoliberalistinės socialinės inžinerijos ir „abstrakčios laisvės“ simbolį, toks suvokimas ir liks tų žmonių galvose. Tada jie segės kažkokį kitą simbolį ir šauks, kad Neužmirštuolė yra grėsmė Lietuvai. Jie siūlo savo alternatyvą ir norėtų, kad kiekvienas ją nešiotų, viešai spjaudamas į bet kokį Nelabojo gundymą. Ir tai parodo jų kardinalų nesupratimą, kas yra laisvė.

Sausio 13-osios pasekmė buvo Lietuvos piliečiams sugrąžinta Lietuvos valstybė. Valstybė, kurioje buvo įtvirtintos liberalios demokratijos institucijos. Mes tik ribotai numanome apie rožės kvapą, kol nepauostome. Mitinguojantys žmonės norėjo ištrūkti iš simuliakrinio sovietinio jungo ir tapti tokie kaip vakariečiai. Ilgainiui tai ėmė būti nebe visų siekusiųjų laime – kažkam bendra istorijos raida nutolo nuo jų svajonės. Ir, deja, c’est la vie.

Dabar tie alternatyvieji svajotojai ima kalbėti apie savo valstybės viziją, kurioje, kiek reikia panaudoja smetoniškumo, kiek trūksta – katalikybės nuotrupų ir iškraipymų, o ištikus stygiui – istorinės sofistikos. Jie niekada nebus patenkinti, kol patys nevaldys ir kol visi nesielgs taip, kaip jie norėtų. Tai yra laisvė jų svajonėms, o ne Lietuvai.

Neužmirštuolė skatina prisiminti, kad kova dėl laisvės niekada nesibaigia. Ši kova yra mums primesta prievolė, kaip kontraktas tarp mirusiųjų, gyvųjų ir dar gimsiančiųjų. Iš nuolankios pagarbos mirusiesiems dėl laisvos šalies, mes privalome ją išsaugoti laisvą po mūsų gimsiantiems. Neužmirštuolės pirkimas kartu yra materialinė auka tiems, kurie ginklu gina mūsų laisvę; bendruomeninis palaikymas toliau vieningai kovoti prieš Rusijos minkštąsias galias.

Didvyrių ir didmoterių dėka esame laisvi, todėl galime daryti daug ką – būti apolitiški, ateistai ar net emigruoti. Bet dėl tos pačios mums dovanotos laisvės mūsų valstybė yra demokratinės kovos arena su galimybe žodžiais ir darbais kovoti dėl širdžių ir protų, burti bendraminčius ir keisti valstybės bei politinės tautos ateitį.

Manau, kad protingas siekis būtų turėti ir toliau palaikyti laisvės simbolį, kuris leidžia kiekvienam pasirinkti savo kelią ir net paklydus sugrįžti dėl rodomo gero pavyzdžio. Tai ir krikščioniška, ir pozityvu iš pilietinės pusės. Segėkite ką norite, svarbu, kad tas simbolis aplinkiniams galingai riaumotų ir spigintų žinią apie žmogaus laisvę ir įsipareigojimą ją išlaikyti su visais gražiausiais mums perduotais reliktais. Geras simbolis yra tas, kuris ne klupdo, bet kelia aukštyn. Geras simbolis mobilizuoja bendruomeninei meilei ir patriotizmui.

Taip pat rekomenduojame:

Komentarų nėra

Komentuoti